2021 m. sausio 25–26 d. tuometinis Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto direktorius Anthony Fauci, CDC direktorė Rochelle Walensky ir būsimasis generalinis chirurgas Vivek Murthy susirašinėjo apie COVID-19 mRNS vakcinų saugumą nėščioms moterims. Tuo metu duomenų beveik nebuvo – nėščiosios nebuvo įtrauktos į pirminius klinikinius tyrimus. Fauci savo žinutėje rašė, kad po antros dozės daugelis žmonių patiria „reikšmingą citokinų audrą ir karščiavimą“, ir kad „tai teoriškai galėtų būti susiję su persileidimu pirmąjį nėštumo trimestrą“. Walensky atsakė: „Tikrai geras punktas, ypač po antros dozės.“ Murthy taip pat sutiko.
Po kelių dienų, 2021 m. vasario 3 d., Fauci viešai teigė, kad federalinės institucijos „kol kas nematė jokių raudonų vėliavų“ dėl nėščiųjų. Šis kontrastas tarp privačių pastabų ir viešų pareiškimų 2026 m. rugpjūtį vėl sukėlė diskusijas, kai senatoriai Randas Paulas ir Ronas Johnsonas paskelbė žinutes, atkurtas iš Fauci vyriausybės telefono.
Šis tekstas nėra nei kaltinimas, nei gynimas. Jis bandymas ramiai, su šaltiniais ir logika, pažvelgti į tai, kas buvo pasakyta privačiai, kas – viešai, ką parodė vėlesni duomenys, kaip tai atrodo iš biologinės ir medicininės pusės, ir ar Lietuvoje šis klausimas apskritai buvo svarstomas.
Kas tiksliai buvo parašyta žinutėse
Murthy klausė, ar yra duomenų ar teorinių priežasčių, kodėl skiepytis anksti ar vėlai nėštumo metu būtų geriau. Fauci atsakė, kad tokių duomenų nėra. Vėliau pridėjo:
„Paklausiau aplink ir iškilo dar vienas klausimas, apie kurį turite žinoti. Kadangi daugelis žmonių po antros dozės patiria reikšmingą citokinų audrą ir karščiavimą, tai teoriškai galėtų būti susiję su persileidimu pirmąjį trimestrą.“
Walensky ir Murthy šį punktą pripažino kaip svarbų. Kitą dieną Fauci pabrėžė, kad trūkstant duomenų reikia sverti potencialią riziką ir naudą, nes COVID-19 nėštumo metu gali būti ypač sunkus. Jis taip pat pažymėjo, kad tuo metu daugiau nei 10 000 nėščiųjų jau buvo pasiskiepijusios ir „jokių problemų neatsirado“, o gyvūnų tyrimai nerodė didelių saugumo signalų.
Žinutės nerodo, kad Fauci turėjo įrodymų apie padidėjusią persileidimų riziką. Jos rodo, kad jis ir kolegos aptarinėjo teorinę galimybę, kai duomenų dar nebuvo.
Biologinis mechanizmas: kodėl citokinų audra ir karščiavimas kelia klausimų
Citokinai – tai baltyminės molekulės, kurios reguliuoja imuninį atsaką. Stipri imuninė reakcija, ypač po antros mRNS vakcinos dozės, kai kurios žmonės patiria karščiavimą, raumenų skausmus, nuovargį. Tai vadinama citokinų audra – greitas ir intensyvus uždegiminių citokinų išsiskyrimas.
Pirmąjį nėštumo trimestrą vaisius yra ypač jautrus. Aukšta temperatūra (hipertermija) gyvūnų modeliuose siejama su embriono rezorbcija ir vystymosi sutrikimais. Žmonėms dideli tyrimai apie karščiavimą nėštumo metu duoda prieštaringus rezultatus: vieni neranda aiškaus ryšio su vaisiaus mirtimi, kiti nurodo, kad negydomas karščiavimas pirmąjį trimestrą gali didinti riziką. Imuninės sistemos disbalansas – pernelyg stiprus Th1 tipo atsakas – taip pat siejamas su ankstyvaisiais persileidimais, nes nėštumo metu reikalingas tam tikras imuninis „tolerancijos“ režimas.
Teorija, kurią Fauci paminėjo, remiasi būtent šia logika: jei vakcina sukelia stiprią sisteminę uždegiminę reakciją, tai gali laikinai sutrikdyti tą subtilų balansą. Tai ne įrodymas, o hipotezė, kurią tuo metu reikėjo stebėti.
Ką parodė vėlesni duomenys
2021 m. vasarą CDC paskelbė analizę, apimančią beveik 2500 moterų, kurios gavo mRNS vakciną iki 20-osios nėštumo savaitės. Persileidimų dažnis siekė apie 13–14 proc., o tai atitinka įprastą foninį lygį bendrojoje populiacijoje (paprastai 11–16 proc. ar daugiau, priklausomai nuo amžiaus). Vėlesni didesni stebėjimai, įskaitant Vaccine Safety Datalink ir tarptautinius registrus, taip pat nerodė padidėjusios rizikos.
Sisteminės apžvalgos, apimančios šimtus tūkstančių nėščiųjų, nuosekliai rodo, kad mRNS vakcinos nėra siejamos su didesniu persileidimų, įgimtų anomalijų ar priešlaikinių gimdymų dažniu. Kai kurie tyrimai netgi rodo, kad COVID-19 infekcija nėštumo metu didina komplikacijų riziką labiau nei vakcinacija.
Tačiau pirmųjų trimestrų duomenų vis dar mažiau nei vėlesnių, o stebėjimo tyrimai turi savo ribas – atrankos šališkumą, ataskaitų neišsamumą. Mokslas čia nėra absoliutus, bet kryptis aiški: didelio masto signalo apie padidėjusią persileidimų riziką nėra.
Lietuvos kontekstas: ar tai buvo žinoma?
Lietuvoje oficialios institucijos sekė PSO, EMA ir CDC rekomendacijomis. Nėščiosioms vakcinacija buvo rekomenduojama, ypač kai pasirodė duomenys apie COVID-19 riziką nėštumo metu (didesnė hospitalizacijos, preeklampsijos, priešlaikinio gimdymo tikimybė). Lietuvos akušerių ir ginekologų draugija bei medikai pabrėždavo, kad liga pavojingesnė už vakciną.
Tuo pat metu socialiniuose tinkluose ir alternatyviuose portaluose sklido teiginiai apie „82–83 proc. persileidimų“ po vakcinacijos. Šie skaičiai kilo iš neteisingos vieno ankstyvo NEJM tyrimo interpretacijos: buvo išmesti visi gyvi gimdymai po trečiojo trimestro ir skaičiuojama tik iš likusios grupės. Faktų tikrintojai (Delfi Melo detektorius ir kiti) tai pakartotinai paneigė, remdamiesi pačiais tyrimais, kuriuose persileidimų dažnis buvo normaliose ribose.
Ar Lietuvoje kas nors oficialiai diskutavo apie citokinų audros teoriją? Viešai – beveik ne. Informacija ėjo per tarptautinius kanalus, o vietinė diskusija labiau koncentravosi į bendrą vakcinų saugumą ir „melagienų“ kovą. Kai kurie gydytojai privaciai galėjo svarstyti individualią riziką, bet sisteminio įspėjimo apie teorinę pirmąjį trimestrą riziką nebuvo.
Kas prisiims atsakomybę, jei ateityje atsirastų naujų duomenų? Formaliai – niekas. Sprendimai buvo priimami remiantis tuo metu turima informacija, o vėlesni stebėjimai rizikos nepatvirtino. Praktikoje atsakomybė dažnai „nurašoma“ ant nežinomybės, individualaus pasirinkimo ir to, kad „mokslas evoliucionuoja“. Tai tipinė situacija visuomenės sveikatos krizėse: kai duomenų trūksta, sprendimai priimami greitai, o vėliau – ginamasi tuo, kad „tada buvo kitaip“.
Kodėl masinė žiniasklaida ir faktų tikrintojai dažnai tyli ar rėmina vieną pusę?
2026 m. rugpjūčio žinutės sulaukė dėmesio daugiausia konservatyvioje ir alternatyvioje JAV žiniasklaidoje. Didesnė dalis "mainstream" šaltinių pabrėžė, kad vėlesni duomenys riziką paneigė, o privatūs pokalbiai buvo tik atsargumo išraiška. Lietuvoje ši naujiena kol kas beveik neatsispindi.
Priežasčių gali būti kelios. Pirma – vėlesni duomenys tikrai nerodo padidėjusios rizikos, todėl istorija netampa „skandalu“ tradicine prasme. Antra – pandemijos metu susiformavo stiprus naratyvas, kad bet kokia abejonė dėl vakcinų yra „dezinformacija“. Faktų tikrintojai dažnai dirba pagal šią logiką: jei oficialūs duomenys sako „saugu“, tai priešinga interpretacija automatiškai laikoma klaidinga. Trečia – politinis kontekstas. Fauci tapo simboliu tiek vienai, tiek kitai pusei, todėl bet koks dokumentas greitai įtraukiamas į platesnę kovą dėl atsakomybės.
Tarp eilučių lieka klausimas apie skaidrumą. Jei teorinė rizika buvo aptarinėjama privačiai, kodėl viešai nebuvo aiškiau pasakyta: „Duomenų trūksta, yra teorinių svarstymų apie karščiavimą, todėl sprendimą reikia priimti individualiai“? Informuoto sutikimo principas reikalauja, kad žmonės žinotų ne tik naudą, bet ir nežinomybės zonas. Kai nežinomybė slepiama po raminančiais šūkiais, pasitikėjimas ilgainiui krenta – nepriklausomai nuo to, ar rizika realiai pasitvirtino.
Žmonių nuomonės ir oficialūs šaltiniai
Vieni mato šiuos tekstus kaip įrodymą, kad visuomenė buvo klaidinama. Kiti – kaip normalų mokslinį atsargumą: kai duomenų nėra, mokslininkai svarsto hipotezes, o kai duomenys ateina – keičia poziciją. Abu požiūriai turi savo logiką. Privatūs pokalbiai rodo, kad rizika nebuvo visiškai atmesta. Vieši pareiškimai ir vėlesni tyrimai rodo, kad didelio masto problemos neatsirado.
Oficialūs šaltiniai (CDC, EMA, dideli stebėjimo tyrimai) nuosekliai teigia, kad mRNS vakcinos nėštumo metu nėra siejamos su padidėjusia persileidimų rizika. Tuo pat metu pripažįstama, kad pirmųjų trimestrų duomenų visada buvo mažiau, o individualūs atvejai gali skirtis.
Lietuvoje žmonės, kurie prarado nėštumą po vakcinacijos, dažnai jautė, kad jų patirtis buvo nuvertinta. Tie, kurie pasiskiepijo ir pagimdė sveikus vaikus, matė tik naudą. Abi grupės egzistuoja. Mokslas veikia su statistika, o žmogus – su savo istorija.
Teorinė rizika, apie kurią Fauci privačiai užsiminė 2021 m. sausį, buvo susijusi būtent su stipria imunine reakcija (citokinų audra) ir karščiavimu po antros mRNS dozės pirmąjį trimestrą.
Tuo metu duomenų beveik nebuvo – nėščiosios nebuvo įtrauktos į pirminius tyrimus. Biologinė logika tokia:
- Embriogenezės metu (ypač pirmos 6–12 savaičių) vaisius jautrus hipertermijai ir stipriam sisteminiam uždegimui.
- Gyvūnų modeliuose aukšta temperatūra siejama su embriono rezorbcija.
- Žmonėms kai kurie stebėjimai rodo, kad negydomas karščiavimas pirmąjį trimestrą gali šiek tiek didinti neuralinių vamzdelių defektų, kai kurių širdies ydų ar kitų vystymosi problemų riziką. Ryšys su persileidimu yra silpnesnis ir prieštaringesnis – dideli kohortiniai tyrimai (pvz., danų) nerado aiškaus ryšio, o kiti stebėjimai rodo nedidelį padidėjimą, ypač jei karščiavimas ilgalaikis ar labai aukštas.
Svarbu: tai buvo teorinė hipotezė, o ne įrodytas mechanizmas. Vėlesni didelio masto duomenys (CDC v-safe, Vaccine Safety Datalink, tarptautiniai registrai, sisteminės apžvalgos, apimančios šimtus tūkstančių nėščiųjų) neparodė padidėjusio persileidimų dažnio po mRNS vakcinų. Persileidimų rodikliai atitiko įprastą foninį lygį (apie 11–16 %).
Kokios pasekmės galėjo kilti, jei teorinė rizika būtų pasitvirtinusi?
- Ankstyvasis persileidimas (dažniausiai iki 12–13 savaitės).
- Retesniais atvejais – vystymosi sutrikimai, jei karščiavimas buvo aukštas ir negydytas.
- Emocinė ir psichologinė našta – netikėtas nėštumo praradimas visada sunkus, o jei moteris jautė, kad rizika buvo „nulylėta“, tai galėjo gilinti nepasitikėjimą ir savęs kaltinimą.
Praktikoje, kadangi didelio masto signalo neatsirado, dauguma moterų tokių pasekmių dėl vakcinos nepatyrė. Tačiau individualūs atvejai visada gali skirtis, o karščiavimas (iš bet kokios priežasties) pirmąjį trimestrą reikalauja dėmesio.
Kaip pačioms moterims tai pastebėti ir ką daryti?
Po vakcinacijos (ypač antros dozės)
- Stebėkite temperatūrą 24–48 valandas.
- Jei pakyla virš 38 °C – nedelsdamos mažinkite: paracetamolis (acetaminofenas) yra saugiausias ir rekomenduojamas nėštumo metu (SMFM, ACOG, Lietuvos ginekologų praktika). Gerkite daug skysčių, ilsėkitės, vėsinkitės.
- NSAID (ibuprofenas ir pan.) nėštumo metu, ypač vėlesniuose trimestruose, nerekomenduojami.
Ankstyvojo persileidimo požymiai (bet kokios priežasties)
- Makšties kraujavimas ar tepimas (ypač jei stiprėja, su krešuliais ar pilkšvu/baltu audiniu).
- Stiprūs apatinės pilvo ar nugaros skausmai, panašūs į intensyvias menstruacijas.
- Staigus nėštumo simptomų išnykimas (pykinimas, krūtų jautrumas).
- Skysčio išsiliejimas iš makšties.
Daugelis persileidimų būna „tylieji“ (missed miscarriage) – jokių simptomų, tik ultragarsu ar hCG kritimu nustatoma, kad vaisiaus širdies veiklos nebėra. Todėl bet koks kraujavimas ar stiprus skausmas reikalauja kreiptis į gydytoją ar priėmimo skyrių.
Kada kreiptis skubiai
- Kraujavimas, kuris sušlapina daugiau nei 1–2 higieninius įklotus per valandą.
- Stiprus skausmas, alpimas, karščiavimas su šaltkrėčiu.
- Bet koks nerimas dėl vaisiaus judesių (vėlesniuose trimestruose).
Apie „nulylėjimą“ ir pasekmes
Kai teorinė rizika aptarinėjama privačiai, o viešai sakoma „jokių raudonų vėliavų“, moterys praranda galimybę sąmoningai stebėti karščiavimą ir greitai jį valdyti. Tai silpnina informuoto sutikimo principą. Net jei vėlesni duomenys rizikos nepatvirtino, pasitikėjimas eroduojasi – ypač toms, kurios patyrė komplikacijų ir jautėsi, kad jų patirtis buvo nuvertinta.
Šiandien rekomendacija lieka ta pati: jei esate nėščia ir skiepijatės (ar bet kokiu kitu atveju karščiuojate), temperatūrą stebėkite ir mažinkite. Bet koks kraujavimas ar skausmas – signalas kreiptis į specialistą. Individuali situacija visada svarbesnė už bendrą statistiką.
2021 m. pradžioje situacija buvo tokia, kaip aprašyta: nėščiosios nebuvo įtrauktos į pirminius klinikinius tyrimus, duomenų beveik nebuvo. Fauci privaciai pažymėjo teorinę galimybę – kad stipri citokinų audra ir karščiavimas po antros mRNS dozės galėtų (teoriškai) didinti riziką pirmąjį trimestrą. Tai buvo logiškas biologinis svarstymas, nes hipertermija ir intensyvus uždegiminis atsakas embriogenezės metu gyvūnų modeliuose siejami su problemomis, o žmonėms negydomas aukštas karščiavimas pirmąjį trimestrą kai kuriuose stebėjimuose siejamas su šiek tiek didesne neuralinių vamzdelių defektų ar kitų ankstyvųjų komplikacijų rizika.
Ar kiekviena moteris tampa rizikos faktoriumi?
Ne. Rizika niekada nėra nulinė jokiame medicininiame veiksme, bet čia reikia skirti teorinę galimybę nuo realaus, išmatuoto padidėjimo.
- Persileidimas nėra garantuotas. Jis nėra „nesustabdomas“ dėl vakcinos. Persileidimas yra dažnas reiškinys apskritai – 10–20 % visų klinikinių nėštumų baigiasi savaiminiu persileidimu, dažniausiai dėl chromosominių priežasčių, nepriklausomai nuo vakcinos.
- Vėlesni didelio masto duomenys (CDC v-safe registras, Vaccine Safety Datalink, tarptautiniai kohortiniai tyrimai, apimantys šimtus tūkstančių ir daugiau nei milijoną nėščiųjų) neparodė padidėjusio persileidimų dažnio po mRNS vakcinų. Rodikliai liko toje pačioje zonoje, kaip ir nevakcinuotų moterų.
- Tai reiškia: individualiai jūs galite patekti į tą 10–20 % grupę dėl bet kokios priežasties, bet vakcina šio rodiklio statistiškai nepadidino. Niekas negali garantuoti, kad jums asmeniškai nieko neatsitiks – taip veikia visa medicina. Bet populiaciniu lygmeniu papildomos rizikos signalo nebuvo.
Ar rizika gali pasireikšti „po laiko“?
Nėra patikimų duomenų, kad mRNS vakcina sukeltų vėlyvąsias pasekmes vaisiui ar vaikui.
- Antikūnai, kuriuos motina gamina po skiepo, pereina per placentą ir saugo naujagimį pirmaisiais mėnesiais.
- Stebėjimai dėl įgimtų anomalijų, priešlaikinio gimdymo, mažo gimimo svorio, neonatalinio mirtingumo ir vėlesnės vaikų sveikatos nerodo padidėjusios rizikos.
- Citokinų audra po mRNS dozės yra trumpalaikė (dažniausiai 24–48 val.). Jei karščiavimas greitai sumažinamas (paracetamoliu), hipertermijos poveikis minimizuojamas. Negydytas aukštas ir ilgalaikis karščiavimas (iš bet kokios priežasties) yra didesnė problema nei pati vakcina.
Kas realiai gali nutikti ir ką stebėti
Jei po antros dozės pakyla temperatūra – tai nėra „garantuotas“ signalas apie persileidimą. Dauguma moterų karščiuoja ir nieko neatsitinka. Bet:
- Temperatūrą reikia stebėti ir mažinti. Paracetamolis (acetaminofenas) yra saugus ir rekomenduojamas.
- Ankstyvojo persileidimo požymiai (bet kokios priežasties): kraujavimas (ypač su krešuliais ar audiniu), stiprūs apatinės pilvo skausmai, staigus nėštumo simptomų išnykimas. Daugelis persileidimų būna be jokių simptomų – „tylieji“.
- Jei atsiranda kraujavimas ar stiprus skausmas – kreipkitės nedelsiant. Tai nėra specifinis vakcinos ženklas, o bendras nėštumo stebėjimo principas.
Apie „niekas nepasakys“
2021 m. pradžioje tikrai trūko skaidrumo. Privatus svarstymas apie teorinę riziką ir viešas „jokių raudonų vėliavų“ kūrė situaciją, kai moterys negavo pilnos informacijos apie nežinomybės zonas. Tai silpnina informuoto sutikimo principą. Vėliau, kai duomenys pasirodė, oficiali pozicija pasikeitė į raminančią – ir pagal turimus didelio masto įrodymus, pagrįstai.
Šiandien, 2026 m., turime daug daugiau duomenų nei 2021 m. sausį. Jie nerodo, kad mRNS vakcina sistemingai didintų persileidimo ar vaiko sveikatos problemų riziką. Individuali rizika visada egzistuoja – kaip ir su COVID-19 infekcija nėštumo metu, kuri pati didina komplikacijų tikimybę.
Jei esate nėščia ar planuojate, sprendimą reikia priimti su savo gydytoju, įvertinus asmeninę sveikatos istoriją, gestacinį amžių ir esamą epidemiologinę situaciją. Jokio „garantijos“, kad nieko neatsitiks, nėra – nei su vakcina, nei be jos. Yra tik tikimybės ir stebėjimas.
Pagrindinės išvados
Privatūs tekstai yra tikri ir atspindi to meto nežinomybę: Fauci ir kolegos aptarinėjo teorinę riziką, susijusią su citokinų audra ir karščiavimu, kai duomenų apie nėščiąsias dar nebuvo.
Vieši pareiškimai buvo raminantys: „Jokių raudonų vėliavų“ formulė buvo vartojama tuo metu, kai privatus pokalbis dar vyko. Tai kelia klausimų apie komunikacijos skaidrumą.
Vėlesni duomenys didelio masto rizikos nepatvirtino: CDC ir tarptautiniai tyrimai rodo, kad persileidimų dažnis po mRNS vakcinacijos atitinka įprastą lygį. Tačiau pirmųjų trimestrų duomenų vis dar ribota.
Lietuvoje tema buvo filtruoja per „melagienų“ prizmę: oficiali linija sekė tarptautines rekomendacijas, o kritiniai skaičiai buvo greitai paneigti. Sisteminės diskusijos apie teorines rizikas beveik nebuvo.
Atsakomybės klausimas lieka atviras: kai sprendimai priimami trūkstant duomenų, o vėliau rizika nepasitvirtina, formalios atsakomybės beveik niekas neprisiima. Praktikoje ji nurašoma ant „tuometinės nežinomybės“ ir individualaus pasirinkimo.
Informuoto sutikimo principas reikalauja daugiau: net jei rizika teorinė, žmonės turi teisę žinoti, kad ji buvo svarstoma. Kai nežinomybė slepiama, pasitikėjimas eroduojasi ilgainiui.
Išvada
Šie tekstai neatskleidžia, kad COVID-19 mRNS vakcinos sukėlė masinius persileidimus. Jie atskleidžia, kad 2021 m. pradžioje aukščiausi sveikatos pareigūnai privačiai svarstė teorinę riziką, o viešai kalbėjo raminančiai. Vėlesni duomenys šią teoriją nepatvirtino didelio masto lygyje. Tačiau pati situacija – privatūs svarstymai versus vieša ramybė – kelia klausimus apie tai, kaip krizės metu komunikuoja institucijos ir kiek erdvės paliekama nežinomybei.
Lietuvoje ši istorija kol kas lieka periferijoje. Galbūt todėl, kad vėlesni duomenys nerodo tragedijos. Galbūt todėl, kad naratyvas jau seniai susiformavęs. Skaitytojas gali pats nuspręsti, kuri interpretacija jam atrodo įtikinamesnė. Svarbiausia – kad sprendimai būtų grįsti kuo platesne informacija, o ne tik viena „oficialia linija“.
Originalo šaltinis: Josh Christenson, „Fauci warned of miscarriage risk linked to COVID vaccine while publicly claiming no issues, newly released texts show“, New York Post, 2026 m. rugpjūčio 10 d. Pilna nuoroda: https://nypost.com/2026/08/10/us-news/fauci-warned-of-miscarriage-risk-linked-to-covid-vaccine-while-publicly-claiming-no-issues-newly-released-texts-show/. Papildomi šaltiniai: Just The News, Fox News, Washington Post, senatorių Ron Johnson ir Rand Paul pranešimai, CDC v-safe duomenys, NEJM ir JAMA publikacijos.
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams: Šis tekstas remiasi viešai paskelbtais dokumentais (senatorių išleistomis žinutėmis) ir peer-reviewed tyrimais. Jis nepateikia teiginio, kad vakcinos sukelia persileidimus. Jis aprašo privatus pokalbį, viešus pareiškimus ir vėlesnius duomenis. Šaltinių patikimumas: žinutės – oficialūs Kongreso dokumentai; moksliniai duomenys – CDC, NEJM, sisteminės apžvalgos. Interpretacijos yra autoriaus, skaitytojas raginamas tikrinti pirminius šaltinius.
Panašios temos Lietuvoje ir alternatyviuose šaltiniuose: Paranormal.lt turi straipsnių apie COVID skiepų mandatus ir religinę laisvę (pvz., Krikščionis laimi bylą prieš Kanados COVID skiepų mandatą). Taip pat sveikatos ir biologijos temomis: Valgymo sutrikimai: kaip organizmas chemiškai ir biologiškai griūva. Šie tekstai atspindi platesnę diskusiją apie institucinį pasitikėjimą ir individualią atsakomybę.