Rugsėjo pabaigoje Amerikos viešojoje erdvėje nuskambėjo sakinys, kurio masinė žiniasklaida dažnai palieka antraštėje, o tada skuba prie kito skandalo. Buvęs ištikimas Donaldo Trumpo rėmėjas Tuckeris Carlsonas per nacionalinį radiją pareiškė: kabineto nariai prezidentą turėjo „suvynioti ir išvežti“ iš Baltųjų rūmų. Priežastis – ne rinkimų byla ir ne senos korupcijos bylos. Priežastis, jo žodžiais, – grasinimas sunaikinti žmoniją.
Šis tekstas nėra nei Trumpo gynimas, nei Carlsono šlovinimas. Tai bandymas sudėti į vieną vietą tai, kas pasakyta garsiai, tai, kas lieka tarp eilučių, ir tai, kas liečia Lietuvą, kai nafta brangsta, Hormuzo sąsiauris stringa, o Seimas svarsto Konstitucijos eilutę apie masinio naikinimo ginklus.
Kas iš tikrųjų buvo pasakyta
2026 m. rugsėjo 24 d. nacionalinio radijo laidų vedėjas Steve’as Inskeepas kalbino Carlsoną. Pokalbį paskelbė NPR. Paklaustas, ar Trumpas turėtų būti traukiamas apkaltos tvarka dėl karo Irane, Carlsonas atsakė šaltai: už patį karą jo nenubaus. Abi partijos, jo manymu, karą priėmė. „Jį pagaus už kyšius ar ką nors panašaus.“
„Jis turėjo būti nedelsiant nušalintas, kai pagrasino branduoliniu karu. Grasinimas pulti branduoliniu ginklu? Tai reiškia grasinimą sunaikinti žmoniją.“
— Tuckeris Carlsonas, NPR, 2026-09-24
Vedėjui pasiteiravus, ar kalbama apie 25-ąją JAV Konstitucijos pataisą – kelią, kuriuo viceprezidentas ir kabineto dauguma gali paskelbti, kad vadovas nebegali eiti pareigų – Carlsonas patvirtino.
„Teisingai. Jis turėjo būti suvyniotas ir išvežtas. Tai nusikaltimas. Nėra didesnio nusikaltimo už šį.“
Čia ir prasideda plyšys, kurio masinė spauda dažnai neuždaro. Viena pusė girdi aiškų raginimą nuversti išrinktą vadovą. Kita pusė girdi moralinį slenkstį: jei valstybės galva viešai kalba apie visos tautos sunaikinimą, klausimas jau nebe partinis.
🚨 Tucker Carlson says President Trump should be removed from office for threatening a nuclear strike on Iran “He should have been bundled up and taken out … There's no greater crime than that.” https://t.co/SCVsK2qHAU
— Chief Nerd (@TheChiefNerd) September 24, 2026
Ką pasakė prezidentas – ir ko nepasakė
Carlsonas branduolinį slenkstį sieja su Trumpo viešais grasinimais Iranui. Karas, JAV ir Izraelio smūgiais, prasidėjo 2026 m. vasario 28 d. operacija, viešai vadinta „Epic Fury“. Per beveik septynis mėnesius prezidentas ne kartą kalbėjo apie Irano sunaikinimą. Po Velykų „Truth Social“ pasirodė sakinys, kad „šiąnakt žus visa civilizacija, kurios niekada nebebus“.
Rugsėjo 22 d., Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje, jis vėl pastatė pasirinkimą kaip svarstykles:
„Ar bus susitarimas, leidžiantis Iranui atsikurti ir tapti didesne šalimi nei kada nors? O gal aš sunaikinsiu Islamo Respubliką ir padarysiu tai greitai, nesuteikdamas progos vėl žudyti? Ar turėčiau juos nublošti į pragarą be išlikimo ir be vilties būsimoms kartoms?“
— Donaldas Trumpas, JT, 2026-09-22
Tą pačią dieną JAV ir Irano atstovai salės užkulisiuose kalbėjosi apie tris valandas. Kitą rytą naftos kaina smuko – rinka išgirdėjo ne tik grasinimą, bet ir derybų kvapą. Lietuvoje tai jau ne abstrakti užsienio naujiena: nuo vasario „Brent“ ne kartą lipo per šimtą dolerių už barelį, o Hormuzo sąsiaurio stringimas kelia trąšų, dujų ir maisto kainų bangą. Apie atsargų riziką Lietuvai rašė ir LRT.
Svarbu atskirti du dalykus, kuriuos Carlsonas sulipdo į vieną. Axios pažymi: Trumpas viešai nėra pasakęs sakinio „paleisiu branduolinį ginklą į Iraną“. Jis kalba apie sunaikinimą, civilizacijos mirtį, pragarą. Carlsonas atsako: visos civilizacijos sunaikinti įprastais bombonešiais per naktį neįmanoma. Todėl, jo logika, tai jau pirmasis smūgis, tik pasakytas kitais žodžiais.
Baltieji rūmai į Carlsono kaltinimą atsakinėjo senesniu Trumpo įrašu, kuriame kritikus vadina „kvailiais“. Tiesioginio paneigimo dėl slaptų Ovalo kabineto žodžių – nėra. Tyla čia pati savaime tampa argumentu abiem stovykloms.
„Galų gale vis tiek mirsime“: sakinys, kurio niekas nenori kartoti
Carlsonas pasakoja apie susitikimą Ovalo kabinete likus kelioms dienoms iki vasario smūgių. Jis sako perspėjęs: karas išstums Ameriką iš Persijos įlankos, sužlugdys palikimą, suardys partiją. Pasak jo, prezidentas sutikęs su mintimi, kad karą stumia Izraelis, ir pridūręs:
„Taip, tu teisus. Bet galų gale mes vis tiek mirsime, todėl tai nesvarbu.“
Jei citata tiksli, tai ne karinė doktrina. Tai pasaulėžiūra. Vieni išgirs seną kario juoką. Kiti – tuštumą, kuri valdžioje pavojingesnė už pyktį. Trečia versija, kurią mėgsta alternatyvi spauda: vadovas jaučia, kad sprendimas priimtas ne jo kabinete, ir slėpia bejėgiškumą cinizmu.
Carlsonas toje pačioje laidoje tvirtina, kad prezidentas „neturėjo laisvės spręsti pats“, kad jį „stūmė svetima šalis“. Jis iškart priduria: tai ne žydų tautos kaltinimas. Tai kaltinimas valstybės dydžio ir įtakos santykiui. Masinėje žiniasklaidoje tokia mintis dažnai baigiasi etikete. Alternatyvioje – tampa ašimi. Skaitytojui lieka darbas, kurio niekas kitas nepadarys: atskirti įtaką nuo sąmokslo, o sąmokslą – nuo dokumento.
Panašų klausimą – kas pirmas smogė ir kas vadinasi savigyna – lietuviškai jau kėlėme tekste „2026 metų karas Irane: kas agresorius?“. Ten irgi dvi teisės kalbos: prevencinė savigyna prieš branduolinę grėsmę ir suverenios valstybės užpuolimas be Jungtinių Tautų mandato.
25-oji pataisa: įstatymas, kurio bijo visos partijos
Ketvirtoji 25-osios pataisos dalis leidžia viceprezidentui ir kabineto daugumai paskelbti, kad prezidentas negali eiti pareigų. Kongresas tada tampa teismu. Šis kelias JAV istorijoje niekada nebuvo nueitas iki galo. Apkaltos procesas – politinis. Ši pataisa – medicininis ir gebėjimo eiti pareigas kelias, kurį dabar bandoma ištempti iki moralės.
Carlsono logika paprasta kaip kirvis. Jei žmogus už mokesčių slėpimą sėda į kalėjimą, o valstybės galva viešai kalba apie žmonijos sunaikinimą – svarstyklės sulūžusios. Priešininkų logika irgi paprasta. Karo metu vadovas gąsdina priešą. Taip darė ne vienas Vašingtono šeimininkas. 2018-aisiais tas pats Trumpas gąsdino Šiaurės Korėją. Niksonas kadaise žaidė „pamišėlio“ vaidmenį, kad priešas patikėtų blogiausiu. Grasinimas – dar ne įsakymas paleisti raketą.
Tarp šių dviejų polių lieka klausimas, kurio niekas nesiima ramiai: kur baigiasi atgrasymas ir kur prasideda kalbos nusikaltimas? Tarptautinė teisė draudžia grasinti jėga prieš kitą valstybę, išskyrus savigyną. JT Chartija tai parašyta. Tuo pat metu branduolinių valstybių vadovai dešimtmečius kalba apie „visas priemones“. Dvigubas matas čia ne teorija. Tai kasdienybė.
Ką sako viena pusė, ką – kita
Carlsono ir jo stovyklos skaitymas
Karas Irane, šios stovyklos akimis, nėra „Amerikos pirmiausia“. Tai senos Vašingtono linijos tęsinys: režimo keitimas, sąjungininko regioninis interesas, abiejų partijų sutikimas. Carlsonas jau rugpjūtį su Joe Kentu, bunusiu kontrterorizmo vadovu, kuris pasitraukė protestuodamas prieš karą, kartojo: vos tik vadovas ima svarstyti pirmąjį branduolinį smūgį, jis praranda teisę vadovauti. Rugsėjį jis žengė toliau – nuo „jei svarsto“ prie „jau grasino“.
Gandai apie trečiąją partiją čia ne atsitiktiniai. Carlsonas sako, kad pats vakarėlio organizuoti nemoka. Bet principų sąrašas – Amerika pirmiausia, karų ribojimas, lojalumas savo žmonėms, o ne svetimoms sostinėms – jau vaikšto. Šalia minimi Marjorie Taylor Greene, Thomasas Massie, Joe Kentas. Tai ne parlamento dauguma. Tai plyšys pačioje dešinėje.
Valdžios ir sąjungininkų skaitymas
Kita pusė atsako kita chronologija. 2025 m. vasarą smogta Irano branduoliniams objektams. 2026 m. vasarį – platesnis karas. Vašingtonas kartoja: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, ramsto ginkluotas grupuotes, gąsdina sąsiaurį. JAV atstovas prie JT Mike’as Waltzas vasario 28-ąją Taryboje sakė, kad operacija teisėta, nes saugo savus. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antónijas Guterresas tą pačią dieną smerkęs smūgius ir raginęs grįžti prie derybų.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda toje pačioje Asamblėjoje kalbėjo ramiau, bet ta pačia kryptimi: Irano raketos, sąsiaurio laisvė, solidarumas su Persijos įlankos valstybėmis. Tai oficiali Europos linija. Ji nesako, kad Carlsonas teisus. Ji ir nesako, kad grasinimai „pragaru“ yra tik derybų teatras.
Lietuva tarp naftos, NATO ir Konstitucijos eilutės
Mums šis ginčas nėra Holivudo serialas. Jei Hormuzas užsidaro ilgam, brangsta šildymas, trąšos, duona. Jei Amerika ir Europa ima tartis skirtingomis kalbomis dėl karo, keičiasi ir NATO svoris Rytų flange. Apie gandus, kad Vašingtonas palieka aljansą, ir apie tai, ką sako dokumentai, rašėme čia. Antraštė rėkia. Popierius – atsargiau.
Tuo pat metu Seimas stumia Konstitucijos 137 straipsnio keitimą: išimti visišką draudimą turėti masinio naikinimo ginklus Lietuvos žemėje. Argumentas – NATO atgrasymas, nežinoma ateitis, sąjungininkų ginklai. Priešininkai girdi kitą: kai pasaulyje garsiai tariamas žodis „sunaikinti civilizaciją“, maža valstybė neturėtų lengva ranka atidaryti durų tam, ko pati valdyti negali.
Branduolinis ginklas – ne tik geopolitika. Tai ir sveikata. Pirmasis smūgis, net „taktinis“, palieka ne tik griuvėsius. Jis palieka spinduliuotę, vandenį, maistą, plaučius, negimusias kartas. Kas rūpinasi kraujospūdžiu ir kasdiene sveikata, tas turėtų rūpintis ir tuo, kokią kalbą vadovai laiko normalia. Apie paprastas priemones kūnui – kad karas galvose neužgožtų kasdienybės – rasite ir mūsų tekstuose apie česnaką ir kraujospūdį bei pirtį. Tai ne nukrypimas. Tai priminimas, kad politika galiausiai susitinka su kūnu.
Kas lieka tarp eilučių
Masinė spauda mėgsta dvi patogias istorijas. Pirmoji: buvęs draugas išdavė vadą. Antroji: vadas išprotėjo. Abi parduoda. Abi per trumpos.
Tarp eilučių lieka keturi dalykai, kurių niekas nenori pasirašyti.
Pirma. 25-oji pataisa niekada nebuvo skirta karo politikai. Jei ją imama taikyti kalboms apie priešo sunaikinimą, rytoj tas pats įrankis gali būti atsuktas prieš bet kurį vadovą, kuris gąsdina Kiniją, Rusiją ar Šiaurės Korėją. Įrankis, kuris tinka visiems, galiausiai netinka niekam.
Antra. „Sunaikinti civilizaciją“ ir „pirmasis branduolinis smūgis“ nėra tas pats sakinys. Bet jie ir nėra svetimi. Kas sąmoningai palaiko šią dviprasmybę, tas laimi derybose ir rizikuoja rinkose, sąjungininkų akyse ir savų karių galvose.
Trečia. Karas, kurio „niekas nenorėjo“, dažnai turi naudos gavėjų: ginklų gamyklos, naftos kainų šuoliai, partijos, kurios užsienio dūmais uždengia vidaus skolas. Carlsonas tai vadina viena partija su dviem veidais. Valdžia tai vadina nacionaliniu saugumu. Skaitytojas gali laikyti abi versijas ant stalo.
Ketvirta. Sakinys „vis tiek mirsime“ – jei ištartas – paaiškina daugiau nei doktrina. Jis paaiškina, kodėl įspėjimai nesuveikia. Žmogus, kuris tiki, kad pabaiga visiems ta pati, kitaip sveria svetimą miestą ir savą kareivį.
Kas ieško dar gilesnių sluoksnių – nuo žvalgybos ir kraujo linijų iki to, kas slepiama po mokslo vardu – gali skaityti ir mūsų tekstą apie DNR saugyklas ir žvalgybą. Ten tas pats klausimas: kur baigiasi dokumentas ir kur prasideda pasakojimas.
Išvada
Tuckeris Carlsonas nebėra Trumpo sakyklos žmogus. Jis tapo žmogumi, kuris sako, kad lojalumas baigiasi ten, kur prasideda kalba apie žmonijos sunaikinimą. Trumpas lieka žmogumi, kuris tiki, kad baimė prie derybų stalo veikia geriau nei švelnūs pažadai. Iranas sako, kad yra užpulta valstybė. Izraelis ir Vašingtonas sako, kad veikia, kol dar galima veikti.
Šveicariškas atsakymas čia vienas: skaityti citatas, ne antraštes. Skirti grasinimą nuo įsakymo. Skirti įtaką nuo visagalio slaptos valdžios. Ir atsiminti, kad mažai valstybei brangiausia ne televizijos drama Vašingtone, o žiema, duona ir tai, ar didžiosios sostinės dar moka kalbėti be žodžio „pragaras“.
Sprendimą, kurią pusę laikyti teisia, paliekame jums. Tai ne silpnumas. Tai vienintelis būdas nelikti svetimo karo choru.
Šaltinis
Pagrindinis pirminis šaltinis: Steve Inskeep pokalbis su Tuckeriu Carlsonu, NPR Newsmakers, 2026 m. rugsėjo 24 d. Pilna nuoroda: https://www.npr.org/2026/09/24/nx-s1-5973204/tucker-carlson-on-the-war-with-iran-and-why-he-worries-about-the-spread-of-tribalism
Papildomai: Mediaite, 2026-09-24; Axios, 2026-09-24; JT kalbos citatos iš 2026-09-22 Generalinės Asamblėjos; Lietuvos kontekstas – LRT, prezidento kalba JT, Seimo Konstitucijos keitimo eiga.
Pastaba faktų tikrintojams
Carlsono citatos apie nušalinimą ir 25-ąją pataisą patvirtintos NPR įrašu. Trumpo JT formulė apie „sunaikinimą“ ir „pragarą“ patvirtinta kelių agentūrų stenogramomis. Teiginys, kad prezidentas tiesiogiai pagrasino paleisti branduolinį ginklą, yra Carlsono išvada, ne viešas įsakymas; Axios tai atskiria. Ovalo kabineto sakinys „vis tiek mirsime“ remiasi vieno pašnekovo pasakojimu; Baltieji rūmai jo neatkartojo ir nepaneigė žodis žodin. Karo teisėtumas ir agresoriaus vardas lieka ginčo objektu – JAV ir Izraelis kalba apie savigyną, Iranas ir dalis JT narių – apie Chartijos pažeidimą. Skaitytojas turėtų tikrinti pirminį garsą, ne perpasakojimą.