Webb sako: iš orbitos eis ne nuotrauka, o spėjimas, kas padarysite rytoj. Įmonės sako: spalį kils pirmas aparatas, o planetą kasdien pieš 2027-aisiais. Tarp šių dviejų sakinių telpa visas ginčas – ir visos naudos.
Whitney Webb, kalbėdama Chriso Hedgeso laidoje, palydovų grupę „Merlin“ vadina žingsniu nuo stebėjimo prie prognozės. Jos žodžiais, tikslas – numatyti, kas įvyks, naudojant dirbtinį intelektą pačiame palydove. Tai jau ne „kas vyksta dabar“. Tai pre-crime: bausmės logika dar neįvykusiai veikai.
„Šią grupę jie vadina Merlin. Tikslas – numatyti, kas įvyks. Tai pre-crime.“
— Whitney Webb
Angliškas tekstas, kuris dabar vaikšto tinkluose, eina toliau. Jis sako, kad „Palantir“ spalį leidžia tūkstančius šnipinėjimo palydovų, o su Izraeliu susiję kūrėjai stato „kalėjimo planetą“ amerikiečiams sekti iš kosmoso. Šalia deda skaičius: 30 mln. dolerių ir 18 mln. dolerių „Satellogic“ sutartys 2026-aisiais. Tada Izraelio gynybos ministerija, „Unit 8200“, „Gotham“, „Foundry“, AIP, Gazos sistemos „Lavender“ ir „Where’s Daddy?“, protestuotojai, imigrantai, „Sukilimo aktas“, Thielis, Wexneris, išmanieji miestai. Paskutinė eilutė: dar neįvyko, bet netrukus įvyks.
Kas kyla spalį
Pirmas „Merlin“ palydovas, pagal „Satellogic“ 2026 m. kovo 18 d. tekstą ir vėlesnius pokalbius su investuotojais, numatytas 2026 m. spalį. Įmonė žada kasdienį visos planetos perpiešimą metro raiška, dešimt šviesos juostų, dirbtinį intelektą orbitoje, ryšį tarp aparatų. Visas pradinis pajėgumas – 2027 m. pirmas pusmetis. „Netrukus po spalio“ čia per greita.
30 mln. dolerių – kelių metų inkarinė sutartis su neįvardytu gynybos ir žvalgybos pirkėju. 18 mln. – vienerių metų sutartis kitam tarptautiniam gynybos klientui už nuolatinį stebėjimą per jau skriejančius palydovus. Rugsėjo 3 d. jūros vaizdai iš „Merlin“ eina per „SynMax“ programą „Theia“: laivai be signalo, sankcijos, nelegali žvejyba.
Raketą leidžia „Satellogic“, argentiniečių Emiliano Kargiemano įmonė, kotiruojama JAV biržoje. „Palantir“ šitoje vietoje nėra tuščia pavardė ir nėra paleidėja. 2022 m. vasario 1 d. abi firmos paskelbė darbą kartu: „Foundry“ procesams ir modeliams, „Satellogic“ vaizdai „Palantir“ klientams, dirbtinis intelektas testuotas pačiuose palydovuose. Todėl Webb gali sakyti „Palantir kosmose“. Todėl antraštė „Palantir leidžia tūkstančius palydovų“ vis tiek klaidinga kaip paleidimo faktas. Tūkstančių skaičiaus įmonė viešai nerašo. Rašo „kasdienis perpiešimas“.
Koks sekimo tikslas
Karinis tikslas neturi poezijos. Kas dažniau mato tiltą, sandėlį, koloną, laivą be transponderio, tas pirma žino, kur smūgis turės prasmę. Ukraina tai parodė pigiai. Gynyboje tai žvalgyba ir stebėjimas. „Satellogic“ savo kalba sako tą patį kitaip: nebe viena nuotrauka pagal užsakymą, o sluoksnis, kuris kasdien sako, kas pasikeitė.
Ar čia žmonių sekimas? Metro raiška mato mašiną kaip dėžę. Veido ji neskaito. Vardą žmogus gauna tik tada, kai kadras sujungiamas su telefonu, sienos registru, miesto kameromis ar banko kortele. Palydovas duoda vietą ir laiką. Identitetą duoda žemė. Antraštė šiuos du dalykus sulieja. Technika jų pati nesulieja. Juos sulieja įsakymas.
Čia padeda paprastas bandymas. Jei rytoj „Merlin“ nufotografuoja uostą, kariuomenė klausia: ar atsirado naujas kranas, ar išplaukė laivas be signalo. Draudikas klausia: ar sandėlis dar stovi. Webb klausia: ar tas pats modelis rytoj pasakys, kuris žmogus „linkęs“ eiti į aikštę. Pirmi du klausimai telpa į dabartines sutartis. Trečias telpa tik tada, kai prie kadro prikabinamas vardas. Be vardo lieka žemėlapis. Su vardu prasideda byla.
Todėl tikslų keturi, ir jie nesusipriešina, kol kas nors nebando iš jų padaryti vieno šūkio.
Pirmas – laikas fronte. Antras – pinigai: parduoti prenumeratą, ne kadrą. Trečias – policija, jei kas nors prijungia registrą. Ketvirtas – Webb tezė: praplėsti žodį „grėsmė“, kol į jį telpa ir tas, kas kritikuoja duomenų centrą. Pirmi du jau rašomi sutartyse. Trečias įmanomas. Ketvirtas yra perspėjimas apie paskatą, ne spalio protokolas.
„O kas, jei duomenų centro kritika taps terorizmu? Arba pačios stebėjimo valstybės kritika?“
— Whitney Webb
Šitas klausimas geras tuo, kad jo negalima uždaryti raketos nuotrauka. Jį uždaro tik įstatymas: kas gauna sluoksnį, kiek laiko laiko, ar teismas mato užklausą. Jei popieriaus nėra, lieka Webb scenarijus. Jei popierius yra ir tikrinamas, lieka karinis žemėlapis.
Izraelis ir apsisukimas savų
2024 m. sausio 12 d. „Palantir“ pati parašė: strateginė partnerystė su Izraelio gynybos ministerija karo misijoms. Thielis ir Karpas tą savaitę buvo Tel Avive. Tai faktas.
Kas nėra tas pats faktas. „Globes“ tuo pačiu metu rašė, kad karinė žvalgyba ir Šin Betas platformą vertino ir atsisakė, o darbas labiau logistika. +972 aprašytos „Lavender“ ir „Where’s Daddy?“ yra Izraelio kariuomenės sistemos. Viešuose „Palantir“ produktų sąrašuose šių vardų nėra. Angliškas tekstas juos kabina prie tos pačios įmonės. Kabliukas lieka kabliuku: ta pati firma tiekia dirbtinio intelekto sluoksnį kelioms kariuomenėms; kurios funkcijos konkrečiai veikia Gazos ruože, įmonė detalių neduoda.
Webb eina toliau. Tas pats įrankis, sako ji, gali sekti protestuotojus, prognozuoti neramumus, persikelti nuo imigrantų ant politinių oponentų. JAV „Sukilimo akto“ slenkstis ir vidaus tarnybų prieiga prie Pentagono žvalgybos – Vašingtono linija. Ji nėra „Merlin“ vartotojo vadovas. Ji yra kontekstas, kuriame Webb skaito kiekvieną naują akį danguje.
Webb šitą apsisukimą vadina senu triuku kitu rūbu. Po 2001-ųjų JAV programa, kuri turėjo „surinkti viską ir nuspėti smūgį“, viešai uždaryta. Jos argumentas: logika nenumirė, ji persikėlė į privačią firmą. „Palantir“ ankstyvasis pinigas iš CŽV rizikos fondo – vieša genealogija, ne slaptas forumas. Ginčas ne apie tai, ar tas pinigas buvo. Ginčas apie tai, ar kiekviena nauja akis danguje automatiškai yra tos pačios programos tęsinys. Webb sako taip. Įmonė sako: mes parduodame žvalgybą kariuomenei ir duomenis įmonei. Skaitytojas tesudeda, kiek čia tęsinio, kiek čia naujo produkto su senu savininku.
Thielis, Karpas, neoreakcija, Lesas Wexneris, išmanieji miestai kaip įmonių valdos – tai jos platesnė knygos architektūra. „Merlin“ pranešime tų pavardžių nėra. Jas rišti privaloma tik tada, jei priimi visą jos tinklą. Galima priimti. Galima palaukti, prie kokio registro aparatą jungs, kai jis jau skris.
Kam tai naudinga
Gynybos pirkėjui naudingas dažnis. Kinijos komercinis sluoksnis auga. Europa savų grupių nesusistato laiku. Kas laukia savaitės kadro, moka klaidą.
„Satellogic“ naudingas inkaras. 2026 m. pirmas ketvirtis – 6,1 mln. dolerių pajamų ir pirmas teigiamas pinigų srautas iš veiklos kaip biržos įmonės. Be gynybos kliento „Merlin“ būtų svajonė. Su klientu – prekė.
„Palantir“ naudinga kiekviena nauja akis, nes programa, kuri akis sulipdo, brangsta. 2025 m. NATO pirko „Maven Smart System“. 2026 m. rugsėjo 1 d. įmonė skelbė JAV armijos TITAN stočių gamybą. Gegužę NATO vadas Pierre’as Vandier sakė „Politico“, kad Europoje lygiaverčio pakaitalo kol kas nėra. Vokietijos vidaus žvalgyba tuo pačiu metu rinkosi prancūzus. Priklausomybė ir baimė dėl priklausomybės eina greta.
„SynMax“ naudingas sakinys, ne raketa: „šitas laivas čia išjungė signalą.“
Webb skaitytojui naudingas vienas vardas. „Palantir“ telpa į plakatą. Keturios firmos ir dvi datos – ne.
Nenaudinga tam, kas nori vieno sakinio. „Kalėjimo planeta jau veikia“ peršoka dokumentą. „Čia tik javai ir uostai“ slepia, kad inkarinis pirkėjas – gynybos žinyba. Abu sakiniai patogūs. Abu pigūs. Nei vienas neatsako, kas pasirašys priedą, kai aparatas jau skris.
Ko nepasako vieni, ko per daug sako kiti
Verslo ir gynybos spauda kalba apie raišką ir eilę užsakymų. Ji retai klausia, kas bus, kai tas pats pokyčio modelis stovės ne uosto, o vidaus reikalų serveryje. Kita pusė kalba apie kalėjimo planetą. Ji retai sako, kad pirmas aparatas dar ne orbitoje, kad metro raiška nėra veido skaitytuvas, kad raketą leidžia kita firma nei ta, kuri telpa į plakatą.
Vidurys negražus abiem. Predikcinė policija miestuose jau gyvavo be šitos grupės: patruliai pagal „rizikos taškus“, ginčai teismuose, Europos asmens duomenų taisyklės. Palydovas neprasideda kaip idėja. Jis padidina mastą. Mastas keičia politiką greičiau nei keičia fiziką. Kas bijo tik raketos, pražiopsos įstatymo priedą. Kas tiki tik raketa, pražiopsos, kad dalis to, ką vadina nauja, seniai stovi miesto serveryje.
Lietuva
Viešos eilutės, kad Vilnius perka „Merlin“, nėra. Yra kitos eilutės, kurios svarbesnės už priklijuotą vardą.
2026 m. birželį ministras Robertas Kaunas Liuksemburge pasirašė karinio palydovinio ryšio susitarimą. Liuksemburgas skiria 2,5 mln. eurų. Vieša priežastis – Ukrainos pamoka: be ryšio ir kosmoso kariuomenė akla. Tai komunikacija, ne teismo nuosprendis. Kryptis vis tiek ta pati: perkame prieigą, nestatome keturiasdešimties aparatų.
Vokietija savo brigadai Lietuvoje perka radaro vaizdus iš ICEYE per „Rheinmetall“ – apie 1,7 mlrd. eurų iki 2030 m. Geografija mūsų. Pinigai Berlyno. NATO „Maven“ stovi Brunssume. Aljanso narys gyvena toje grandinėje, net kai Seimas vardo „Palantir“ nekiša į kiekvieną posėdį.
Yra ir buitinis sluoksnis, kurio Seimas nemato. Lietuvos įmonės jau kelia sutartis ir klientų sąrašus į svetimus pokalbių langus. Tas pats įprotis – „tegul programa sujungia“ – rytoj stovės prie palydovo kadro. Jei valstybė perka akį ir neturi taisyklės, kas tą akį jungia prie gyventojo, taisyklę parašys tiekėjas. Tiekėjas rašo sau.
Vilniuje „Kongsberg NanoAvionics“ stato palydovus kitiems. Čia esame tiekėjai. Tas, kuris lituoja plokštę, negali sakyti, kad plokštė neturi karinio pirkėjo.
Asmens duomenų taisyklės Europoje prekybos tinklui galioja griežtai, žvalgybai – kitaip. Slenkstis čia ne techninis. Slenkstis: kas gauna sluoksnį, kiek laiko jį laiko, ar teismas mato užklausą. Lietuviškas klausimas ne „ar spalį mane nuteis iš orbitos“. Klausimas, ar atiduodame teisę sujungti akį su gyventojo byla be aiškaus įstatymo. Antras klausimas ne palydovo. Jis Seimo.
Išvada
Webb perspėja: sekimas eina į prognozę, o prognozė – į vidaus priešą. Dokumentai sako: spalį kyla pirmas „Satellogic“ aparatas, šalia gali stovėti „Palantir“ programa, pirkėjas – gynybos žinyba be vardo. Abi pusės naudoja tą patį pikselį. Kariuomenė jame ieško laiko. Webb jame ieško vardo ir ketinimo. Pirmas jau perkamas. Antras ateina ne iš raketos. Jis ateina iš leidimo jungti sluoksnius.
Tą leidimą reikia matyti dabar, kol grupė dar žemėje. 2027-aisiais, kai ji kasdien pieš planetą, priedas prie sutarties jau bus pasirašytas – arba nebus. Skaitytojas gali palaikyti daugiau akių virš rytinio flango. Gali palaikyti draudimą rišti orbitą su policijos byla. Gali palaikyti abu. Negali, jei nori likti prie faktų, sakyti, kad raketą spalį leidžia „Palantir“. Leidžia kita įmonė. Programą, kuri kadrą paverčia taikiniu, rašo kelios. Skirtumas nėra smulkmena. Skirtumas ir yra visas šitas tekstas.
Susiję skaitiniai
- Muskas teisme: dirbtinis intelektas kaip grėsmė
- Gatesas ir dirbtinis intelektas
- Dirbtinis intelektas ir Tiuringo testas
- Dirbtinis intelektas bankuose
- iPhone 17e ir Izraelio lustai: kas patvirtinta
- Chemtreilai: mokslas ir kita pusė
- Sloga: liaudies receptai
- Apkabinimų nauda sveikatai
Originalo šaltinis
Angliškas tekstas apie Palantir, Merlin ir pre-crime, 2026 m. rugsėjis, pagal Whitney Webb pokalbius. Klipas: https://x.com/Holden_Culotta/status/2095935852119511126. Vaizdas: https://www.youtube.com/watch?v=4RmNJH4UN3s.
Dokumentai: Satellogic Merlin, 2026-03-18; Satellogic Q1 2026; 18 mln. sutartis, 2026-05-26; SynMax, 2026-09-03; SpaceNews, Palantir ir Satellogic, 2022-02-01; Palantir ir Bloomberg, Izraelis, 2024-01-12; Globes, 2024-01-29; Politico, NATO Maven, 2026-05-20; Palantir TITAN, 2026-09-01; LR KAM, Lietuva–Liuksemburgas, 2026-06-10; Rheinmetall ICEYE, brigada Lietuvoje.
Diskleimeris / pastaba faktų tikrintojams
Originalas sulieja „Satellogic Merlin“ ir „Palantir“ į vieną paleidėją. Dokumentų atžvilgiu tai klaida. Webb citatos pateiktos kaip jos tezės. Gynybos pirkėjų vardai nevieši. „Lavender“ nėra viešai įrodytas „Palantir“ gaminys. Metro raiška nėra veido byla. Šaltinių svoris: birža, „Bloomberg“, „SpaceNews“, „Politico“ – aukštesnis; Webb – tiriamosios interpretacijos autorė; antraštės „Palantir leidžia Merlin“ – žemos.