Nemeilė gali būti dar pavojingesnė už neapykantą, nes jos apraiškos dažnai lieka nepastebimos. Tai emocinis atšalimas, kuris neleidžia žmonėms atsiskleisti ir būti savimi. Šiame straipsnyje aptarsime nemeilės požymius, kaip ji veikia santykius ir ką galima padaryti, kad išsivaduotume iš šios žalingos būsenos.
Šiandien norime pasidalinti įžvalgomis apie „nemeilę“, kurios apraiškos gali būti tokios subtilios, kad jas sunku atpažinti.
Nemeilė – tai erdvė, kurioje nėra šiltų jausmų ir bendravimo. Tai, kai negali kalbėti apie savo jausmus ar patirtis, nes jos laikomos kvailystėmis. Pavyzdžiui, kai sakai artimam žmogui, kad tau sunku, o jis tiesiog numoja ranka, lyg tai nebūtų svarbu.
Tai ir lūkesčių nebuvimas: nesitikėti pagalbos šiais sunkiais laikais, nes „suaugę turi patys tvarkytis“. Ką tai reiškia, kai net penkiametis jau laikomas pakankamai dideliu, kad išgyventų be paramos?
Nemeilė pasireiškia ir nepastebėjimu. Kai tavo pastangos, kaip paruoštas maistas ar sutvarkyta erdvė, praeina be komentarų ar įvertinimo. Ir jeigu valgydamas šalia tavęs artimas žmogus pasako, kad daug valgai, tai jau signalas, kad šilumos čia nėra.
Nemeilė taip pat gali būti paslėpta po „myliu tave“, kai iš tiesų šios frazės neturi jokios prasmės, nes nesuvokia tarpusavio jausmų. Tai sukelia skausmą, ypač jautriems žmonėms – vaikams, senyvo amžiaus žmonėms ar net gyvūnams, kurie taip pat gali jaustis pamiršti ir nevertinami.
Ši situacija sukuria baimę ir nerimą, verčia žmogų jaustis nedrąsiai, lyg jis nuolat būtų našta. Jei jausmai nepasikeičia, galbūt geriausias sprendimas yra pasitraukti arba bent jau pripažinti sau, kad tai nėra meilė.
