Įvadas: Genetinės Istorijos Atskleidimas
Nauji moksliniai tyrimai atveria duris į Šiaurės Afrikos gyventojų praeitį, rodydami, kad jų protėviai gyveno Žaliojoje Sacharoje prieš 7000 metų. Šis tyrimas, paskelbtas žurnale Nature, pateikia naujų įžvalgų apie regiono genetinį paveldą.
Žalioji Sachara: Prarastas Pasaulis
Šiandien Sachara – didžiausia karštoji dykuma, tačiau Afrikos drėgnuoju laikotarpiu (11 000–5 000 m. pr. Kr.) ji buvo žalia ir derlinga. Archeologiniai radiniai liudija apie upes, miškus ir pievas, kur žmonės žvejojo, medžiojo ir augino galvijus. Takarkori (Libija) mumijų genomai rodo, kad šie gyventojai buvo izoliuoti nuo pietinės Afrikos.
Genetinė Izoliacija ir Ryšiai
Mokslininkai palygino Takarkori mumijų genus su 795 šiuolaikiniais ir 117 senovės genomų. Rezultatai parodė, kad jie neturėjo subsaharietiškų protėvių, bet buvo susiję su Taforalto (Marokas) medžiotojais-rinkėjais, gyvenusiais prieš 15 000 metų. Tai patvirtina, kad Šiaurės Afrikos populiacija buvo visiškai izoliuota.
Neandertaliečių DNR ir Kultūra
Takarkori mumijose aptikta neandertaliečių DNR, rodanti ryšį su pirmaisiais Homo sapiens, palikusiais Afriką. Palyginimas su Zlatý Kán (Čekija) genomais (50 000 m. pr. Kr.) atskleidė artimesnį ryšį su Europa nei su pietine Afrika. Galvijininkystė, tikėtina, plito per prekybos tinklus, o ne migraciją.
Išvada: Unikalus Šiaurės Afrikos Palikimas
Tyrimo autorė Nada Salem teigia, kad šie atradimai keičia Šiaurės Afrikos istorijos suvokimą, pabrėždami izoliuotą genetinę liniją. Šių senovės gyventojų pėdsakai išlieka šiuolaikinių šiauriečių genome, atspindėdami jų unikalų paveldą 2025 m.