Ar pastebėjote, kad jūsų gyvenime kartojasi tam tikros situacijos? Konfliktai darbe, nesėkmės santykiuose ar nuolatinis nusivylimas kitais? Užsienio mokslininkai atskleidžia, kaip vaikystėje susiformavę įpročiai ir pasąmonės programos lemia mūsų gyvenimo scenarijus.
Įžanga: Kodėl kartojasi gyvenimo situacijos?
Ar kada susimąstėte, kodėl tam tikri įvykiai jūsų gyvenime atrodo tarsi užstrigę viename rate? Galbūt nuolat susiduriate su tais pačiais konfliktais darbe, jaučiate nusivylimą santykiuose ar pastebite, kad jūsų pasirinkimai veda prie tų pačių rezultatų. Šis straipsnis, remdamasis naujausiais užsienio mokslininkų tyrimais, atskleidžia, kaip vaikystėje susiformavę įpročiai ir pasąmonės programos veikia mūsų suaugusiųjų gyvenimą. Sužinosite, kodėl kartojame tas pačias klaidas, kaip atpažinti šias pasikartojančias schemas ir ką galite padaryti, kad pakeistumėte savo gyvenimo scenarijų.
Vaikystėje suformuotos taisyklės daro įtaką mūsų suaugusiųjų gyvenimui.
Vaikystės taisyklės: Kodėl jos tokios svarbios?
Psichologai, tokie kaip Psychology Today ekspertai, teigia, kad vaikystėje susiformavę įsitikinimai ir taisyklės yra tarsi nematomas kodas, valdantis mūsų elgesį suaugus. Šios taisyklės dažnai kyla iš mūsų santykių su tėvais, artimaisiais ar aplinka. Pavyzdžiui, jei vaikystėje jautėtės nemylimi ar ignoruojami, galite nesąmoningai ieškoti partnerių, kurie elgiasi panašiai, bandydami „ištaisyti“ praeities skriaudas.
Vienas iš pagrindinių šios srities tyrėjų, John Bowlby, savo prieraišumo teorijoje aiškina, kad vaikystėje suformuotas prieraišumo stilius (saugus, nerimastingas ar vengiantis) tiesiogiai veikia mūsų santykius suaugus. Pavyzdžiui, jei turėjote emociškai šaltą tėvą, galite nesąmoningai rinktis partnerius, kurie taip pat yra emociškai neprieinami, nes tai jums atrodo „pažįstama“.
Pasąmonės programos: Kaip jos veikia?
Pasąmonės programos – tai giliai mūsų psichikoje įsišakniję įsitikinimai, kurie veikia kaip automatinis autopilotas. Harvardo universiteto psichologijos profesorius Daniel Gilbert teigia, kad mūsų smegenys linkusios kartoti pažįstamus modelius, nes tai reikalauja mažiau energijos. Pavyzdžiui, jei vaikystėje išmokote, kad „prašyti pagalbos yra silpnumo ženklas“, galite nuolat atsidurti situacijose, kur bandote viską spręsti vieni, net kai tai neefektyvu.
Kitas pavyzdys – konfliktai darbe. Jei vaikystėje jautėtės nuolat kritikuojami, galite nesąmoningai provokuoti situacijas, kuriose jaučiatės kritikuojami ir suaugus. Tai gali pasireikšti per nesutarimus su vadovais ar kolegomis, kurie, atrodo, „visada“ jus kritikuoja. Pasak Amerikos psichologų asociacijos, tokios pasąmonės programos dažnai veikia be mūsų sąmoningo suvokimo, todėl jas sunku pakeisti be tikslingo darbo.
Kodėl kartojame tas pačias klaidas?
Pasikartojančios situacijos dažnai kyla iš mūsų pasąmonės noro išspręsti neišspręstus vaikystės konfliktus. Psichoanalizės pradininkas Sigmund Freud tai vadino „kartojimo kompulsija“. Pavyzdžiui, jei vaikystėje jautėtės atstumti, galite nesąmoningai ieškoti santykių, kuriuose vėl jaučiatės atstumti, nes jūsų pasąmonė bando „perrašyti“ praeities scenarijų. Deja, dažnai tai baigiasi tais pačiais rezultatais – skausmu ir nusivylimu.
Naujausi tyrimai, paskelbti Nature žurnale, rodo, kad mūsų smegenys yra linkusios ieškoti pažįstamų modelių, net jei jie yra neigiami. Štai kodėl, pavyzdžiui, moteris, užaugusi su emociškai nestabiliu tėvu, gali nesąmoningai rinktis partnerius, kurie taip pat yra emociškai nestabilūs, nes tai jai atrodo „normalu“.
Kaip atpažinti pasikartojančias schemas?
Norint pakeisti pasikartojančias gyvenimo situacijas, pirmiausia reikia jas atpažinti. Štai keletas žingsnių, kuriuos siūlo užsienio psichologai, tokie kaip Psychology Today ekspertai:
- Nustatykite sritį, kurioje kartojasi situacijos. Ar tai santykiai, darbas, finansai ar kita sritis? Užsirašykite konkrečius pavyzdžius.
- Paklauskite savęs, ko siekiate. Ko tikitės iš šių situacijų? Galbūt tai pripažinimas, meilė ar saugumo jausmas?
- Apmąstykite, kas pasikeistų, jei tai gautumėte. Kaip jūsų gyvenimas atrodytų, jei gautumėte tai, ko trokštate?
- Ieškokite vaikystės šaknų. Su kuo iš tėvų ar artimųjų galėjo susiformuoti šis trūkumas? Pavyzdžiui, jei nuolat jaučiatės nepripažinti, galbūt vaikystėje trūko tėvų pagyrų.
Atlikę šiuos žingsnius, galite pradėti suprasti, kokios pasąmonės taisyklės valdo jūsų elgesį. Pavyzdžiui, jei pastebite, kad nuolat renkatės partnerius, kurie jūsų negerbia, tai gali būti susiję su vaikystėje išmokta taisykle, kad „meilė turi būti uždirbta“.
Kaip pakeisti pasąmonės programas?
Pasąmonės programų keitimas reikalauja sąmoningo darbo ir dažnai profesionalios pagalbos. Štai keletas strategijų, kurias rekomenduoja užsienio ekspertai:
- Terapija. Kognityvinė elgesio terapija (KET) arba psichoanalizė gali padėti atpažinti ir pakeisti giliai įsišaknijusias taisykles. Amerikos psichologų asociacija teigia, kad KET yra ypač efektyvi keičiant neigiamus mąstymo modelius.
- Mindfulness praktikos. Meditacija ir sąmoningumo pratimai padeda geriau suprasti savo mintis ir emocijas. Tyrimai, paskelbti ScienceDirect, rodo, kad reguliari meditacija mažina pasąmonės įtaką mūsų sprendimams.
- Saviugda. Skaitykite knygas, tokias kaip Bessel van der Kolk „The Body Keeps the Score“, kuri nagrinėja, kaip vaikystės traumos veikia mūsų gyvenimą. Taip pat naudingos knygos apie emocinį intelektą, pavyzdžiui, Daniel Goleman „Emotional Intelligence“.
- Nauji elgesio modeliai. Sąmoningai rinkitės kitokį elgesį. Pavyzdžiui, jei paprastai vengiate prašyti pagalbos, pabandykite tai daryti mažais žingsniais ir stebėkite rezultatus.
Emocinis ryšys: Kodėl tai svarbu?
Pasikartojančios situacijos dažnai sukelia stiprias emocijas – pyktį, liūdesį ar nusivylimą. Tačiau šios emocijos yra raktas į pokyčius. Pasak psichologės Brené Brown, pripažindami savo emocijas ir leisdami sau jas išgyventi, galime pradėti keisti savo elgesio modelius. Pavyzdžiui, jei jaučiate nuolatinį pyktį dėl vadovo kritikos, galite užduoti sau klausimą: „Ką šis pyktis man primena iš vaikystės?“
Emocinis ryšys su savimi taip pat padeda kurti sveikesnius santykius su kitais. Kai suprantate, kodėl reaguojate tam tikru būdu, galite sąmoningai rinktis kitokį atsaką. Pavyzdžiui, užuot ginęsi nuo kritikos, galite išmokti ją priimti kaip galimybę tobulėti.
Istorijos, kurios įkvepia
Vienas iš įkvepiančių pavyzdžių – amerikiečių rašytoja Oprah Winfrey, kuri vaikystėje patyrė skurdą ir emocinį nepriežiūrą. Jos gyvenime ilgą laiką kartojosi situacijos, kai ji jautėsi neįvertinta. Tačiau per terapiją ir sąmoningą darbą su savimi ji sugebėjo pakeisti savo pasąmonės taisykles ir tapo viena įtakingiausių moterų pasaulyje. Jos istorija rodo, kad net giliai įsišaknijusios programos gali būti pakeistos.
Kitas pavyzdys – verslininkas Elon Musk, kuris vaikystėje patyrė patyčias ir jautėsi nesuprastas. Vietoj to, kad kartotų neigiamus modelius, jis sąmoningai pasirinko kurti aplinką, kurioje galėtų įgyvendinti savo vizijas. Šie pavyzdžiai įrodo, kad, nors vaikystės taisyklės yra galingos, jos nėra neįveikiamos.
Jūsų kelias į pokyčius
Pasikartojančios gyvenimo situacijos nėra atsitiktinumas – jos atspindi mūsų vaikystėje susiformavusias taisykles ir pasąmonės programas. Tačiau, kaip rodo naujausi užsienio mokslininkų tyrimai, šias programas galima pakeisti. Svarbiausia – atpažinti, kokios taisyklės valdo jūsų elgesį, ir sąmoningai dirbti, kad jas pakeistumėte. Ar esate pasiruošę žengti pirmąjį žingsnį link pokyčių? Pasidalinkite savo mintimis komentaruose!