Daugeliui Lietuvos daržininkų pažįstama situacija: rudenį į sandėlį sudedamos sveikos, tvirtos svogūnų galvutės, o žiemą ar pavasarį tenka rastis patamsėjusių, nemalonaus kvapo ar net sudygusių svogūnų. Dažniausia to priežastis – netinkamos laikymo sąlygos, per didelė drėgmė ar nepakankama ventiliacija. Tačiau gedimą gali sukelti ir ligos, kurios prasideda dar lauke. Tinkamai paruošus ir laikant derlių, nuostolių galima išvengti arba bent jau gerokai sumažinti.
Nuotrauka paimta iš interneto šaltinių
Svogūnų gedimo priežastys
Svogūnai gali suminkštėti, sudžiūti ar supūti dėl kelių pagrindinių puvinių rūšių. Lietuvoje ypač dažnas kaklelio puvinys, kuris kasmet sukelia nemažus nuostolius.
Bakterinis puvinys
Prasidėjus šiai ligai, lukštai tampa blyškiai gelsvi arba šviesiai rudi. Vidinė dalis pamažu supūva, galvutė pasidaro minkšta ir lipni. Paspaudus išsiskiria skystis su stipriu nemaloniu kvapu. Bakterijos dažniausiai patenka per mechaninius pažeidimus ar kenkėjų (pvz., svogūninės musės lervų) padarytas žaizdas dar lauke.
Kaklelio puvinys
Tai viena dažniausių svogūnų ligų Lietuvoje saugojimo metu. Viršutinė dalis suminkštėja, patamsėja, po lukštu atsiranda pilkas pūkuotas apnašas. Ligą sukelia Botrytis genties grybai. Norint sumažinti riziką, verta rinktis regionui pritaikytas veisles, kurios spėja visiškai subręsti iki derliaus nuėmimo – pavyzdžiui, populiarias Lietuvoje ‘Stuttgarter Riesen’, ‘Babtų didieji’ ar ‘Joriai’.
Juodasis pelėsis
Sandėliuojant ant galvučių, ypač prie kaklelio, pastebimi juodi žvyneliai. Pažeisti audiniai džiūsta ir raukšlėjasi. Šį pelėsį sukelia Aspergillus grybai, kurie plinta esant per didelei drėgmei.
Kaip tinkamai paruošti svogūnus laikymui
Pagrindinė taisyklė – nuimti derlių tik visiškai subrendus, kai laiškai nudžiūsta ir nunyksta. Svogūnus reikia atsargiai iškasti, kad nepažeistumėte galvučių. Po to kruopščiai išdžiovinti sausoje, vėdinamoje vietoje arba saulėje (jei oras sausas). Lietuvoje daržininkai dažnai džiovina svogūnus po stogine arba šiltnamyje 2–4 savaites, kol kaklelis visiškai išdžiūsta ir užsiveržia.
Prieš dedant į sandėlį, atrinkite pažeistus, suminkštėjusius ar storu kakleliu svogūnus – jie greičiausiai pradės pūti pirmieji.
Tinkami laikymo būdai ir sąlygos
Svarbiausia – gera ventiliacija. Svogūnus laikykite ne per tankiai, vienu ar dviem sluoksniais. Populiarūs būdai:
- Medinės arba perforuotos kartoninės dėžės;
- Plastikinės dėžės su skylėmis (jos nebijo drėgmės);
- Pinti krepšiai ar tinkliniai maišai ant padėklų;
- Tradicinės svogūnų pynės (kasos) arba kaproninės kojinės – labai paplitęs būdas Lietuvoje.
Lietuvoje svogūnus galima laikyti dviem pagrindiniais būdais:
- Šaltuoju – 0–3 °C temperatūroje ir 80–90 % drėgmėje (rūsyje ar šaltame sandėliuke);
- Šiltuoju – 18–22 °C temperatūroje ir 60–70 % drėgmėje (sausoje patalpoje namuose).
Venkite staigių temperatūros svyravimų ir tiesioginės saulės. Šaldytuve galvučių laikyti negalima – ten per didelė drėgmė ir žema temperatūra skatina dygimą ar puvimą.
Alternatyvūs išsaugojimo būdai
Jei norite visiškai apsaugoti derlių, supjaustytus svogūnus galima užšaldyti arba išdžiovinti. Sudygusius svogūnus verta pasodinti vazonėlyje – žiemą turėsite šviežių žalių laiškų.
Išvada
Tinkamas svogūnų paruošimas ir laikymas – tai kruopštus džiovinimas, gera ventiliacija ir stabilios sąlygos. Rinkdamiesi Lietuvos klimatui pritaikytas veisles bei laikydamiesi paprastų taisyklių, galite išsaugoti didžiąją dalį derliaus iki pat pavasario. Reguliariai tikrinkite sandėliuojamus svogūnus ir pašalinkite įtartinus – taip išvengsite, kad liga išplistų.
Originalo šaltinis: Straipsnis parengtas remiantis pateiktu sodininkystės patarimų tekstu (data nenurodyta) ir papildytas Lietuvos daržininkų praktika bei agrošaltiniais (pvz., Delfi Agro, Mano Ūkis, LAMMC rekomendacijos).
Diskleimeris / Pastaba: Informacija paremta bendra sodininkystės praktika ir patikimais Lietuvos agrošaltiniais. Individualūs rezultatai gali priklausyti nuo veislės, oro sąlygų ir laikymo vietos. Rekomenduojama konsultuotis su vietos specialistais.