2026 m. balandžio mėnesį Jungtinės Karalystės medicinos bendruomenę sukrėtė galutinis sprendimas gydytojo Keitho Wolversono atžvilgiu. Gydytojas, kuris 2022 metais buvo laikinai nušalintas už tai, kad prašė musulmonės pacientės nusiimti niqabą, vėliau dirbo nepaisydamas draudimo ir galiausiai neteko teisės verstis praktika visam laikui. Ši istorija atskleidžia sudėtingą pusiausvyrą tarp medicininės komunikacijos poreikio, religinės laisvės ir reguliavimo reikalavimų. Pateikiame faktus be emocijų ir be „oficialios linijos“ – skaitytojas pats nuspręs, kur slypi tiesa.
Niqabas (arba nikabas) – tai tradicinis musulmonių moterų veido apdangalas, kuris dengia visą veidą, išskyrus akis. Jis skiriasi nuo įprasto hidžabo (tik galvos ir kaklo dengimas) ar burkos (kur akys būna dengtos tinkleliu). Niqabą nešioja tik dalis musulmonių moterų – dažniausiai salafistų ar labai konservatyvių sunitų bendruomenėse. Tai nėra privaloma pagal Koraną, bet kai kurioms moterims tai yra asmeninis religinis pasirinkimas ir išraiška.
Medicinos kontekste: kaip tik šioje Wolversono byloje – gydytojui sunku suprasti kalbą, matyti lūpų judesius, veido išraišką ar net atlikti kai kurias procedūras (pvz., auskultaciją).
Lietuvoje niqabą dėvi labai mažai moterų (daugiausia migrantės iš Artimųjų Rytų), todėl viešų konfliktų dėl jo beveik nėra, bet sveikatos įstaigose kartais kyla praktinių klausimų dėl identifikacijos ir komunikacijos.
Incidentas Royal Stoke universitetinėje ligoninėje
2018 m. gegužės 13 d. skubios pagalbos centre daktaras Keithas Wolversonas konsultavo pacientę, tribunolo dokumentuose vadinamą tik ponia Q. Moteris dėvėjo niqabą – veidą dengiantį musulmonės apdarą. Gydytojas tris kartus paprašė jos nusiimti galvos apdangalą, motyvuodamas tuo, kad negirdi, kaip ji apibūdina dukters simptomus, ir kad pacientė „blogai kalbėjo angliškai“.
Pacientė pirmą kartą atsisakė, nurodydama religines priežastis. Gydytojas pakartojo prašymą. Galiausiai moteris nusimovė niqabą. Vėliau ji pateikė skundą, teigdama, kad jautėsi „auka“ ir patyrė rasinę diskriminaciją.
„Ji kalbėjo prastai angliškai, man buvo sunku ją suprasti, todėl bandžiau stebėti lūpų judesius, kad palengvinčiau bendravimą.“
— Daktaras Keithas Wolversonas, atsakymas į skundą (2018 m.)
Tribunolas vėliau šį paaiškinimą įvertino kaip nesąžiningą. Tačiau gydytojas nuosekliai tvirtino, kad jo tikslas buvo tik medicininis – suprasti simptomus ir suteikti kokybišką pagalbą.
17 kaltinimų netinkamu elgesiu ir pirmasis nušalinimas
2022 metais Gydytojų praktikos tribunolas (Medical Practitioners Tribunal Service) pripažino daktarą Wolversoną kaltu arba jis pats prisipažino dėl 17 netinkamo elgesio atvejų, įvykusių 2018 m. sausio–gegužės mėnesiais Derbyje ir Stoke skubios pagalbos centruose. Be niqabo incidento, gydytojas pacientų kortelėse buvo užrašęs kritiškus komentarus apie 15 pacientų ir jų artimųjų anglų kalbos įgūdžius, vadindamas juos „nepriimtinais“ ir „nepakankamai gerais“.
Už tai jis buvo nušalintas devyniems mėnesiams. Tribunolas pripažino, kad toks elgesys kenkia pacientų pasitikėjimui ir gali būti laikomas diskriminaciniu.
Gydytojo pozicija: NHS personalo trūkumas ir medicininė būtinybė
2023 m. peržiūros posėdyje daktaras Wolversonas teigė apmąstęs savo veiksmus ir giliai apgailestaujantis dėl komentarų kortelėse. Jis pažadėjo ateityje elgtis kitaip panašiose situacijose. Tačiau gydytojas pabrėžė platesnį kontekstą:
„Būtų visiškai neteisinga išlaikyti nušalinimą ir drausti gydytojui vykdyti pareigą pacientams, kai NHS šiuo metu patiria tokį didžiulį personalo trūkumą.“
Tribunolas sutiko, kad gydytojo tinkamumas praktikuoti tebėra ribotas, tačiau nepratęsė nušalinimo, o tik nustatė stebėjimo sąlygas 12 mėnesiams. Daktaras Wolversonas grįžo į darbą prižiūrimas būtent dėl minėto NHS trūkumo.
Darbo pažeidimas suspendavimo metu – galutinis sprendimas
2024 metais paaiškėjo, kad gydytojas, nepaisydamas aiškaus draudimo, dirbo pavaduojančiu gydytoju (locum) 17 kartų. Tribunolas konstatavo „akivaizdų reguliavimo proceso nepaisymą“ ir tai, kad daktaras Wolversonas visiškai atsiribojo nuo proceso – neatvyko į posėdį. 2026 m. balandžio 15 d. jis buvo išbrauktas iš medicinos registro visam laikui.
The Telegraph ir BBC pranešė, kad tai galutinis taškas byloje, kuri tęsėsi aštuonerius metus.
Lietuviškas kontekstas: kultūriniai ir kalbos barjerai Lietuvos sveikatos sistemoje
Lietuvoje panašių viešų skandalų dėl niqabo medicinoje nėra užfiksuota, tačiau auganti migracija kelia tuos pačius iššūkius. Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM Lietuva) duomenimis, kalbos barjeras ir kultūriniai skirtumai dažnai trukdo efektyviai komunikacijai tarp gydytojų ir pacientų iš trečiųjų šalių. 2025 m. Slaugos konvente Vilniaus universiteto mokslininkai pabrėžė, kad slaugytojų ir gydytojų kultūrinė kompetencija Lietuvoje tebėra tik vidutinio lygio – ypač kalbant apie religinius apdarus ir šeimos modelius.
Kaip ir Jungtinėje Karalystėje, Lietuvos gydytojai kartais susiduria su situacijomis, kai religiniai įsitikinimai susikerta su klinikine būtinybe (pvz., veido matomumas auskultuojant ar aiškinant simptomus). Oficialiai Lietuvoje nėra draudimo dėvėti niqabą gydymo įstaigose, tačiau sveikatos įstaigų vidaus taisyklės dažnai reikalauja, kad pacientai būtų identifikuojami ir kad komunikacija būtų aiški. Tai – ne diskriminacija, o praktinis medicinos reikalavimas.
Norint išvengti panašių konfliktų, Lietuvoje, kaip ir visoje ES, vis daugiau dėmesio skiriama tarpkultūrinėms mokymams. Palyginimui, skaitykite mūsų straipsnius apie medicinos skaidrumą:
- mRNR vakcinos ir kraujo vėžys: recenzuotas tyrimas bei mokslinės publikacijos iššūkiai
- Širdies uždegimo atvejai po COVID-19 vakcinos – ką būtina žinoti
- Skrandžio opos Lietuvoje: paplitimas ir alternatyvūs gydymo būdai
Išvada: kur baigiasi religinė laisvė ir prasideda medicininė pareiga?
Ši byla išryškina dvi vienodai svarbias vertybes. Viena pusė – religinė laisvė ir paciento teisė į pagarbą savo įsitikinimams. Kita – gydytojo pareiga suteikti saugią ir efektyvią pagalbą, kuri kartais reikalauja matyti veidą. Tribunolas pasirinko griežtą poziciją dėl reguliavimo nepaisymo, tačiau neatsakė į esminį klausimą: kaip gydytojas turėtų elgtis, kai kalbos barjeras ir apdaras realiai trukdo diagnozei?
Jungtinėje Karalystėje NHS personalo trūkumas tapo argumentu tiek už, tiek prieš nušalinimą. Lietuvoje panašūs debatai dar tik prasideda. Svarbiausia – kad sprendimai būtų priimami ne emocijų, o faktų ir proporcingumo pagrindu. Tik taip galima išsaugoti ir pacientų teises, ir gydytojų galimybes dirbti.
Ką manote Jūs? Ar gydytojas turėjo teisę prašyti nusiimti niqabą dėl medicininių priežasčių, ar tai buvo peržengta riba? Komentuokite apačioje – diskusija atvira.