Europos Komisija oficialiai rekomendavo nutraukti 2 mln. eurų (2,28 mln. dolerių) dydžio ES paramą Venecijos bienalei – tai atsakas į tai, kad meno festivalis leido vėl atsidaryti Rusijos paviljonui. Toks sprendimas sukėlė aštrią Kijevo ir jo sąjungininkų Briuselyje reakciją.
Rusija į vieną prestižiškiausių pasaulio meno parodų grįžo pirmą kartą nuo 2022 metų – nepaisydama ES sankcijų ir nuolatinio Briuselio spaudimo Italijos valdžiai neįsileisti Maskvos atstovų. Šis žingsnis peraugo į platesnę diplomatinę ir kultūrinę konfrontaciją, į kurią įsitraukė pareigūnai iš visos Europos, o kartu vėl įsiliepsnojo diskusija, ar meno institucijos apskritai turėtų būti naudojamos kaip politinio spaudimo įrankis.
Apie sprendimą rekomenduoti nutraukti finansavimą paskelbė Henna Virkkunen, ES Komisijos vykdomoji viceprezidentė, atsakinga už demokratiją. Ji teigė, kad rekomendacija priimta „atlikus išsamų Bienalės atsakymų, kuriais bandoma pateisinti Rusijos paviljono atidarymą, vertinimą“.
„Kultūra Europoje – finansuojama mokesčių mokėtojų pinigais – turi puoselėti ir saugoti demokratines vertybes“, – rašė ji socialiniame tinkle X, pridurdama, kad Rusija šio standarto neatitinka.
Kovo pradžioje Venecijos bienalė patvirtino, kad Rusija dalyvaus parodoje iš naujo, nepaisant tebesitęsiančio karo Ukrainoje, platesnės konfrontacijos su Vakarais bei precedento neturinčių ES sankcijų Maskvai. Situaciją apsunkina ir tai, kad Rusijos paviljonas – vienas seniausių pastatų visoje parodų teritorijoje – priklauso pačiai Rusijai nuosavybės teise. Tad norint jį pašalinti, Italijos valdžiai tektų imtis turto nusavinimo, o tokiam žingsniui Roma nerodo jokio entuziazmo.
Rusijos kultūrinių mainų vadovas Michailas Švydkojus teigė, kad paviljone apsilankys „daugiau nei 50 jaunų muzikantų, poetų ir filosofų iš Rusijos bei kitų šalių“. Pasak jo, paroda pavadinimu „Medis šaknimis įsitvirtinęs danguje“ (angl. „The Tree Is Rooted in the Sky“) yra „dar vienas įrodymas, kad rusų kultūra nėra izoliuota, o Vakarų politinio elito pastangos ją „atšaukti“, trunkančios jau ketverius metus, nepasiteisino“.
Svarbiausi „Planet Today“ akcentai:
Simbolinė finansavimo pertrauka: Nors 2 mln. eurų tokio masto institucijai kaip Bienalė yra kukli suma, Komisijos sprendimas rodo Briuselio pasirengimą naudoti kultūros finansavimą kaip užsienio politikos svertą. Tai kelia klausimų dėl meno institucijų nepriklausomumo nuo politinio kišimosi.
Italija – tarp dviejų ugnių: Ginčas atskleidė įtampą tarp Briuselio ir Romos – aukšto rango Italijos pareigūnai viešai atmetė ES spaudimą, o tai rodo gilesnius nesutarimus dėl suverenumo ir kultūros politikos bloko viduje.
Precedentas kultūrinei diplomatijai: Bienalės atsisakymas neįsileisti Rusijos, nepaisant intensyvaus lobizmo, gali tapti precedentu, kaip tarptautinės kultūros institucijos ateityje spręs geopolitinius konfliktus – ypač kai panašus spaudimas gresia ir kitoms didelėms parodoms.
Ukrainos pastangos duoda ribotus rezultatus: Nepaisant sankcijų, protestų ir diplomatinių laiškų, Rusijos paviljonas vis tiek atsidarė peržiūros dienomis – tai parodo, kokie riboti yra politinio spaudimo galimybės institucijoms, veikiančioms už tiesioginės ES jurisdikcijos ribų.
Rusijos dalyvavimas sukėlė aštrią Ukrainos ir jos Europos sąjungininkų reakciją. Kijevas, kartu su 21 ES valstybe nare, nusiuntė bendrą laišką Bienalei, ragindamas atšaukti sprendimą ir įspėdamas, kad „prestižinės tarptautinės kultūrinės platformos suteikimas Rusijai siunčia itin nerimą keliantį signalą“. Spaudimas dar labiau sustiprėjo balandį, kai visa penkių narių Bienalės tarptautinė žiuri atsistatydino protestuodama prieš sprendimą leisti dalyvauti tiek Rusijai, tiek Izraeliui.
Ukraina taip pat paskelbė sankcijas asmenims, susijusiems su Rusijos paviljono veikla, o aktyvistai – tarp jų ir uždrausto rusų pankroko kolektyvo „Pussy Riot“ narės – rengė protestus visoje Venecijoje. Paviljonas veikė peržiūros dienomis, tačiau likusiu parodos laikotarpiu buvo uždarytas – organizatoriai tai aiškino ES sankcijomis, o ne pozicijos pasikeitimu.
Bienalės prezidentas Pietrangelo Buttafuoco nesutiko trauktis, nepaisant vis stiprėjančios kritikos, ir apkaltino kritikus cenzūra bei perdėtu moralizavimu. „Bienalė – ne teismas, o taikos sodas. Mes negalime jos uždaryti, negalime automatiškai boikotuoti. Turime diskutuoti. Galime nesutarti ir tai daryti aštriai“, – gegužę sakė jis. Šios pozicijos jis tebesilaiko ir dabar, ginčui dėl finansavimo įsibėgėjant pastarosiomis savaitėmis.
Italijos ministro pirmininko pavaduotojas Matteo Salvini taip pat pasisakė prieš ES pastangas nutraukti Bienalės finansavimą, pavadindamas grasinimus Italijos kultūros institucijoms „tiesiog gėdingais“. Jo žodžiai prisidėjo prie augančio Italijos politikų choro, kritikuojančio tai, ką jie vadina Briuselio kišimusi į nacionalinius kultūros reikalus.
Švydkojus ES spaudimo kampaniją pavadino „gėdinga“, pridurdamas, kad „Europos elito kalbos apie atvirumą dialogui su Rusija yra tuščios“. Jis taip pat apkaltino Briuselį „akivaizdžiu kišimusi į Italijos vidaus politiką“ – šis kaltinimas sulaukė pritarimo tarp kritikų, manančių, kad grasinimas nutraukti finansavimą peržengia įprastus Komisijos įgaliojimus.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškimus dar labiau paaštrino, teigdama, kad ES grimzta į „anti-kultūrą – būseną, kuria Vakarai serga jau kelerius metus“. Maskva ne kartą šį ginčą dėl finansavimo pateikė kaip Vakarų veidmainystės žodžio laisvės klausimu įrodymą – šis naratyvas, tikėtina, ir toliau bus ryškiai matomas Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje, konfliktui vystantis artimiausiais mėnesiais.