Svarbiausi faktai
- Eskalacija peržengia karinių taikinių ribas: Trumpo grasinimas smogti civilinei infrastruktūrai – elektrinėms ir tiltams – rodo pavojingą konflikto plėtimąsi. Tai jau nebe tradiciniai kariniai veiksmai, o žingsnis, keliantis baimę dėl ilgalaikės, griaunančios kampanijos prieš Irano civiliams gyventojams gyvybiškai svarbias paslaugas.
- Pasaulio naftos rinkos ant plauko: Iranui pažadėjus blokuoti visą naftos ir dujų eksportą per Hormuzo sąsiaurį – kuriuo praeina apie 20 proc. viso pasaulio žalios naftos prekybos – įtampa gali sukelti rimtus energijos tiekimo trikdžius ir destabilizuoti kainas visame pasaulyje.
- Abipusiai smūgiai be pabaigos: JAV taikosi į Irano objektus, o Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas (IRGC) atsakė smogdamas JAV karinėms bazėms, įskaitant Penktojo laivyno štabą Bahreine. Abi pusės, atrodo, įklimpo į keršto ratą be aiškaus išsigelbėjimo kelio.
- Diplomatinis netikrumas: Trumpo pozicijos dėl Hormuzo sąsiaurio svyravimai – iš pradžių siūlė 20 proc. mokestį kroviniams, vėliau persigalvojo ir ėmė prašyti „didžiulių investicijų" iš regiono sąjungininkų – atskleidžia nenuoseklią JAV strategiją, galinčią apsunkinti tarptautines pastangas sumažinti įtampą.
Jungtinių Valstijų ir Irano konfliktas pasiekė pavojingą naują etapą – prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino išplėsti karinius smūgius ir civilinei infrastruktūrai, jei Teheranas nepasiduos Amerikos reikalavimams. Iranas savo ruožtu pareiškė, kad jo kariuomenė priešinsis „iki paskutinio atodūsio". Taip klostosi scenarijus, galintis virsti vienu reikšmingiausių pastarųjų metų konfliktų Artimuosiuose Rytuose.
Antradienio vakarą JAV centrinė vadovybė vėl paskelbė jūrų blokadą visiems laivams, plaukiantiems į Irano uostus ar iš jų, po dar vienos smūgių bangos, kurią Vašingtonas pavadino „gynybine". Trumpas leido suprasti, kad bombardavimas tęsis tol, kol jis pats nuspręs, jog „to jau užtenka", ir tarė grėsmingą frazę: „Kitą savaitę – elektrinės. Kitą savaitę – tiltai." Toks pareiškimas žymi ryškų posūkį – nuo karinių taikinių pereinama prie infrastruktūros, nuo kurios kasdien priklauso milijonų Irano civilių gyvenimas.
Šios dramatiškos eskalacijos centre – kova dėl Hormuzo sąsiaurio, siauro vandens kelio, per kurį vyksta apie 20 proc. visos pasaulio žalios naftos prekybos. Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpusas paskelbė kategorišką pareiškimą: „Kol regione tęsiasi amerikietiškas piktavališkumas, iš čia neišplauks nė lašas naftos ar dujų." Vien šis grasinimas sukrėtė pasaulines energijos rinkas – analitikai perspėja, kad ilgesnis sąsiaurio uždarymas ar bet koks jo veiklos trikdymas gali sukelti staigų naftos kainų šuolį visame pasaulyje, paveikdamas ekonomikas, esančias toli nuo tiesioginės konflikto zonos.
Atsakydamas į tebesitęsiančius Amerikos smūgius, IRGC prisiėmė atsakomybę už atakas prieš kelis JAV karinius objektus regione. Pranešama, kad tarp jų – ginklų sandėliai, palydovinio ryšio centras ir, kas ypač svarbu, JAV karinio jūrų laivyno Penktojo laivyno štabas Bahreine – strategiškai itin svarbi bazė amerikiečių jūrų operacijoms Persijos įlankoje. Irano kariuomenės atstovas spaudai brigados generolas Mohammadas Akraminia antradienį dar kartą patvirtino Teherano nenusileidžiančią poziciją, pabrėždamas, kad šalies ginkluotosios pajėgos kovos „iki paskutinio atodūsio" – tai palieka mažai vietos artimiausiam kompromisui.
Dabartinė krizė prasidėjo praėjusią savaitę, kai Trumpas oficialiai informavo Kongresą, jog Vašingtonas atnaujino, jo žodžiais tariant, „gynybinius" smūgius Iranui. Tuo pačiu metu Trumpas sukėlė didelį atgarsį pareiškęs, kad Jungtinės Valstijos „perima" visą Hormuzo sąsiaurį, ir pasiūlė prieštaringai vertinamą planą – imti 20 proc. mokestį nuo visų per sąsiaurį gabenamų krovinių. Tačiau šio plano netrukus buvo atsisakyta – Trumpas vietoj to ėmė prašyti „didžiulių investicijų" iš regiono sąjungininkų. Toks posūkis privertė analitikus suabejoti, ar Vašingtono ilgalaikė strategija regione apskritai yra nuosekli.
Abiem šalims neketinant trauktis, tarptautinė bendruomenė stebi įvykius su vis didėjančiu nerimu. Tiesioginis karinis susidūrimas, grasinimai civilinei infrastruktūrai ir galimas pasaulio naftos tiekimo pasmaugimas per Hormuzo sąsiaurį sukūrė nepastovią padėtį su toli siekiančiomis pasekmėmis – ne tik Artimiesiems Rytams, bet ir pasaulio ekonomikos stabilumui bei tarptautiniams diplomatiniams santykiams. Kadangi nė viena pusė nerodo ženklų trauktis, artimiausios savaitės greičiausiai bus lemiamos sprendžiant, ar šį konfliktą dar galima suvaldyti, ar jis peraugs į platesnį regioninį karą.