Šiaurės Suomijos miestelyje Muhose ūkininkas Joni Pitkanenas dar mato karves pievoje, bet už kelių kilometrų žvyro keliu miško jau nėra. Ten, šalia stambių elektros linijų, ekskavatoriai lygina žemę, o sunkvežimiai veža gruntą. Ta žemė priklauso bendrovei, kuri atstovauja „Google“. Oficialiai tai pasirengimas vienai didžiausių technologijų lėšų srovių Europoje. Neoficialiai – jau atviras ginčas, ar miškas nukirstas anksčiau, nei įstatymas leido pradėti darbus.
Rugsėjo 9 dieną bendrovė paskelbė, kad per 2027–2028 metus Suomijoje įlies bent 13 milijardų eurų. Tai, jos žodžiais, didžiausias vienas jos pinigų įdėjimas Europoje. Naujos skaičiavimo salės planuojamos Kajaanyje, Muhose ir Vaaloje, o Haminoje, kur popieriaus fabrikas dar 2009 metais paverstas centru, darbai būtų plečiami. Savivaldybės tikisi darbo vietų. Gamtos gynėjai prašo statybas stabdyti. Priežiūros įstaiga renka paaiškinimus. Teismo sprendimo nėra. Yra eilė dokumentų, palydovinės nuotraukos ir du visiškai skirtingi pasakojimai apie tą patį kirtimą.
Ką šiaurės savivaldybėms pažadėjo 13 milijardų
Muhose gyvena apie 8 800 žmonių. Meras Kimmo Hinnas agentūrai AFP sakė, kad tokio pobūdžio pramonės čia iki šiol nebuvo, todėl „milžiniškas pinigų įdėjimas“ dabar užima beveik visas jo dienas. Jo vertinimu, tai pakeis ne tik miestelį, bet ir visą Oulu kraštą. Statybų metu jis laukia tūkstančių darbininkų iš įvairių šalių. Jiems reikės būsto ir paslaugų. Slaugytoja Aila Heilima prie maisto parduotuvės vylėsi kitko: kad jaunimas liktų namuose, užuot išvažiavęs į didesnius miestus.
Pats Pitkanenas kol kas kalba atsargiai palankiai. Jis sakė, kad sumanymas toks didelis, jog sunku jį suvokti net stovint šalia. Kartu jis tikisi „didelio masto veiklos“ ir gyvybės ramiame krašte. Iš karto pridūrė rūpestį, kurį masinė žinia dažnai palieka antra pastraipa: kaip kraštas pasirengs elektros rijimui.
Bendrovės pačios skaičiai skamba plačiau nei vienos savivaldybės biudžetas. Ji teigia, kad darbai rems apie 16 tūkstančių statybos vietų ir iš viso apie 37 tūkstančius darbo vietų, o šalies ūkiui kasmet pridės apie 3,6 milijardo eurų. Tai bendrovės, ne nepriklausomo skaičiavimo, skaičiai. Statybos vietos baigiasi, kai pastatas pastatytas. Kasdienį centro darbą dažniausiai laiko mažesnė, labiau išmokyta pamaina. Skirtumas tarp „sukurs tūkstančius vietų“ ir „kas liks po penkerių metų“ yra ta vieta, kur pažadas ir tikrovė dažniausiai išsiskiria.
Haminoje „Google“ jau seniai. Jūros vanduo ten naudojamas salėms vėsinti. 2024 metais iš valstybinės miškų įstaigos Metsähallitus įsigyta apie 1 400 hektarų Kajanyje ir Muhose. 2026 metų vasarį pridėta apie 900 hektarų Vaaloje. Žemė nupirkta anksčiau, nei viešai įvardyti pastatų planai. Tai nėra nuslėpta. Tai tiesiog rečiau kartojama už pačią 13 milijardų sumą.
Kirtimai, kurie prasidėjo anksčiau už vertinimą
Ginčas susitelkęs Leppiniemyje, Muhose. Suomijos gamtos apsaugos draugija teigia, kad ten iškirsta daugiau kaip 300 hektarų. Helsingin Sanomat, remdamasi priežiūros įstaigos dokumentais, rašo apie maždaug 330 hektarų. Gynėjai šį plotą lygina su 420 futbolo aikščių. Pagal Suomijos tvarką, jei miškas šalinamas visam laikui ir žemės paskirtis keičiama didesniame nei 200 hektarų plote, prieš darbus turi būti atliktas aplinkos poveikio vertinimas.
Dokumentų seka, kurią rugsėjo pabaigoje išskleidė Helsingin Sanomat, yra šaltesnė už šūkius. Kirtimai prasidėjo kovą. Balandžio 30 dieną Tuike Finland, „Google“ projektų bendrovė Suomijoje, raštu prašė leidimų ir priežiūros įstaigos LVV „poreikio svarstymo“ – iš esmės klausė, ar vertinimas šiuo atveju būtinas. Gegužę įstaiga atsakė, kad vertinimas turi vykti įprasta tvarka, nes įstatymas jo reikalauja prieš nuolatinį kirtimą virš 200 hektarų. Miškas tuo metu jau krito, ir darbai nesustojo.
Draugijos valdybos pirmininkė Hanna Halmeenpää AFP sakė stovėdama prie iškirsto ploto: darbus reikėtų sustabdyti, kol paaiškės, ar jie atitinka įstatymą. Iš palydovinių nuotraukų, anot jos, matyti, kad nukirstos ir tos gamtos salelės, kurias buvo žadėta palikti. Anksčiau STT ji formulavo griežčiau: arba tai didelis nemokšiškumas, arba didelis įstatymo nepaisymas, arba abu kartu.
LVV pradėjo aiškintis. Ji paprašė paaiškinimų iš Tuike Finland, Muhoso savivaldybės ir Kajanio miesto. Muhosas įstaigai atsakė, kad statybos leidimo projektui nėra išdavęs. Abu sklypai, anot priežiūros pusės, yra ir po statybos draudimu, kol planai skundžiami. Kajanio Otanmäki sklype kasimo ir sprogdinimo darbai, kaip rašė suomių žiniasklaida, prasidėjo rugpjūtį, ir ten dar tikrinama, ar kirtimas peržengė tą pačią ribą. Žmonės taip pat pranešė apie galimą poveikį vandenims prie Muhoso sklypo. Tai pranešimai, ne įrodytas nuotėkis.
Vaaloje eiga kitokia. Ten Tuike jau pateikė poveikio vertinimo programą. Pagal ją medžius ketinama pradėti kirsti 2026–2027 metų žiemą, iki maždaug 170 hektarų. Tai žemiau 200 hektarų slenksčio, todėl privalomas vertinimas šiam kirtimui automatiškai neįsijungia. Tas pats skaičius, 200, vienur tampa ginčo ašimi, kitur – riba, kurios projektas sąmoningai neperžengia.
Ką sako bendrovė, ir ko ji nepasako
„Google“ atmeta kaltinimą, kad dirbo neteisėtai. Ryšių vadovas Michielis Sallaetsas STT raštu teigė, kad medžiai Muhose ir Kajanyje kirsti visiškai laikantis miškų įstatymo. Suomijos ryšių vadovas Sondre Ronanderis AFP rašė, kad kirtimai vyko pagal miškų įstatymo reikalavimus, o bendrovė laukia tolesnių LVV nurodymų. Jis pridūrė, kad visame plote atlikti platūs gamtos tyrimai, susieti su planavimu ir poveikio vertinimu, kad vertingos gamtos zonos būtų apsaugotos.
Čia ir yra spraga, kurios oficialus pranešimas paprastai neuždaro. Miškų įstatymas ir aplinkos poveikio vertinimo įstatymas nėra tas pats popierius. Pirmasis tvarko, kaip kertamas miškas. Antrasis – kada didelis, visam laikui keičiamas žemės naudojimas turi būti iš anksto pasvertas. Bendrovė atsako pirmuoju. Priežiūros įstaiga ir gamtos draugija klausia antrojo. Kol LVV nebaigė bylos, abi pusės gali būti iš dalies teisios savo popieriuje ir abi gali klysti dėl visumos.
Paskelbdama 13 milijardų, bendrovė žadėjo ir kitką: atkurti buvusius miškų plotus prie centrų, saugoti žvėrių takus, pelkes ir šlapynes, o atrankinio kirtimo pelną atiduoti vietos sumanymams. Per ketverius metus Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaaloje numatyta 31 milijonas eurų bendruomenės lėšų. Dar tūkstančiai žmonių turėtų gauti dirbtinio intelekto įgūdžių per vietos mokyklas. Tai nėra niekis. Tai taip pat nėra atsakyta į klausimą, kodėl Muhose medžiai krito kovą, o raštas apie vertinimo poreikį datuotas balandžio pabaigoje.
Korupcijos, kaip kyšio ar slapto sandorio, šiuose dokumentuose nėra. Yra kita, sausesnė galimybė: didelė bendrovė, valstybinė žemė, savivaldybė, kuri labai nori darbo vietų, ir priežiūra, kuri atsilieka nuo ekskavatoriaus. Tai nebūtinai nusikaltimas. Tai yra būdas, kuriuo dideli darbai kartais prasideda anksčiau už popierių. Ar tai „grubus nepaisymas“, kaip sako Halmeenpää, ar klaida, kurią vėliau uždengs baigtas vertinimas, spręs įstaiga, ne antraštė.
Elektra, branduolinė sutartis ir kaina, kurios dar nematyti
Suomija centrus vilioja trimis dalykais: vėsiu oru, palyginti pastovia elektra ir tuo, kad didžioji jos dalis gaminama be anglies, naftos ir dujų. Branduolinės jėgainės, vėjas ir vanduo čia yra ne šūkis, o tinklo pagrindas. Premjero Petterio Orpo dešinioji vyriausybė tokius centrus laiko būdu išjudinti ūkį, kuriame nedarbas aukštas, o augimas vangus. Šalia „Google“ savo sales stato ar planuoja ir kitos bendrovės, tarp jų „Microsoft“ ir „TikTok“, pastaroji Kouvoloje skelbė apie milijardo dolerių sumą.
Rugsėjo pradžioje „Google“ sudarė 22 metų sutartį su „Fortum“: ji pirks iki pusės Loviisos branduolinės jėgainės galios. Tai yra svarbiausia eilutė, kurios miško nuotrauka neparodo. Skaičiavimo salė be sutartos elektros yra tik sandėlis su ventiliatoriais. Sutartis su veikiančia jėgaine reiškia, kad dalis jau esamos švarios galios ilgam atitenka vienam pirkėjui. Naujos vėjo jėgainės ir kaupiklis prie Kajanio, apie kuriuos bendrovė taip pat kalba, yra kitas kelias. Abu keliai gali būti tiesa vienu metu: ir nauja gamyba, ir didelė jau pagamintos elektros dalis.
Piliečiai tai pajuto greičiau, nei savivaldybės spėjo atidaryti informacines sales. Sumanytas griežtesnis centrų elektros ir aplinkos taisyklių rinkinys per tris dienas surinko daugiau kaip 50 tūkstančių parašų, todėl jis turės būti svarstomas. Tai nėra mažos grupės laiškas. Tai yra slenkstis, po kurio Suomijos Seimas temos nebegali padėti į stalčių.
Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas rugsėjo 14 dieną savo tinkle Truth Social paragino „Google“ persigalvoti. Jis rašė, kad bendrovė nori milžiniškos gamyklos Suomijoje, nes leidimus savo šalyje gauti per sunku, ir kad jis tuo nepatenkintas. Tą patį įrašą AFP trumpai paminėjo kaip raginimą peržiūrėti planus. Čia susiduria dvi valstybės logikos: viena nori, kad salės stovėtų pas ją, kita nori, kad jos stovėtų pas ją, tik su svetima elektra ir svetimu mišku.
Kam tai naudinga
Pirmiausia – pačiai „Google“. Salės laiko paiešką, žemėlapius, vaizdo įrašus ir pokalbių programą Gemini. Dirbtinio intelekto varžybose vėlavimas matuojamas ne mėnesiais, o tuo, kieno salė pirma gauna elektrą. 13 milijardų yra ne dovana Suomijai. Tai yra pirkimas: žemės, šalčio, branduolinės galios ir palyginti trumpo leidimo kelio.
Antra – energijos bendrovėms. „Fortum“ gauna ilgą pirkėją Loviisai. Vėjo parkų statytojai gauna sutarčių pagrindą. Tai nėra paslaptis, ir tai nėra savaime bloga. Ilgas pirkėjas gali pratęsti jėgainės amžių. Jis taip pat gali pakelti ginčą, ar buitinis vartotojas moka tą pačią kainą, kai didelis pirkėjas jau užsiėmė pusę vienos jėgainės.
Trečia – savivaldybėms ir rangovams. Statybų metai atneša pietus, nuomą, kelio darbus, mokestį nuo atlyginimo. Meras tai vadina visišku padėties pasikeitimu. Ūkininkas tai vadina gyvybe. Abu gali būti teisūs statybų piko metu. Klausimas, kurio jie dar neturi atsakymo, yra kas liks, kai ekskavatoriai išvažiuos, o salė dirbs su keliasdešimt ar keliais šimtais žmonių ir nuolatine elektros sąskaita.
Ketvirta – valstybei, kuri parduoda mišką ir gauna mokesčių pažadą. Metsähallitus žemė nedingo į orą. Ji pereina iš viešo miško į privataus centro sklypą. Jei vėliau paaiškėtų, kad kirtimas pradėtas be privalomo vertinimo, nauda savivaldybei neatšaukia priežiūros klaidos. Ji tik paaiškina, kodėl niekas neskubėjo stabdyti pjūklo.
Kas gali pralaimėti, taip pat nėra paslaptis. Miškas, kuris jau nukirstas, per vieną kadenciją negrįžta. Gyventojai, jei elektros kaina ar tinklo spūstis persikels į jų sąskaitą. Jauni žmonės, jei „tūkstančiai vietų“ bus trumpalaikės ir svetimšalių brigados, o ne pastovus darbas Muhose. Ir pati priežiūra, jei didelis vardas išmoksta, kad raštą galima gauti po to, kai medis jau guli.
Ko masinė žinia pasako pusę, o kita pusė lieka paraštėje
Įprasta žinios eilutė yra tokia: didelės lėšos, darbo vietos, švari elektra, o šalia – gamtos ginčas. Tai tiesa, bet ne visa. Rečiau pasakoma, kad kirtimas Muhose prasidėjo anksčiau, nei baigėsi ginčas dėl vertinimo, ir kad prašymas išimties svarstymui datuotas jau vykstant darbams. Rečiau pasakoma, kad savivaldybė statybos leidimo nėra išdavusi. Rečiau pasakoma, kad 37 tūkstančiai vietų yra bendrovės modelis, ne savivaldybės kasos įrašas.
Alternatyvi žinia kartais apverčia tą pačią eilutę į kaltinimą: svetima bendrovė perka šiaurę, kerta mišką ir slepiasi už švarios energijos žodžių. Ir čia yra pusė. Branduolinė sutartis yra vieša. Gamtos fondai yra vieši. Bendrovė neneigia kirtimo. Ji neigia, kad kirtimas buvo neteisėtas. Skirtumas tarp „paslėpė“ ir „padarė anksčiau, nei popierius leido“ yra skirtumas tarp pasakos ir bylos.
Švari vidurio padėtis atrodo nuobodi, bet ji arčiausiai dokumentų. Didelės lėšos yra tikros. Miško nėra ten, kur jis buvo kovą. Vertinimas Muhose nebuvo baigtas prieš kirtimą. Įstatymo riba yra 200 hektarų. Nukirsta daugiau. Bendrovė remiasi miškų įstatymu ir atliktais tyrimais. Priežiūra dar nepasakė paskutinio žodžio. Kol to žodžio nėra, ir „viskas teisėta“, ir „viskas neteisėta“ yra skubėjimas.
Lietuvos kampas: ta pati elektra, kitos taisyklės
Lietuvoje tokio „Google“ sklypo nėra, bet ginčas jau atėjo kitu keliu. Spalio 1 dieną LRT paskelbtoje nuomonėje Domantas Tracevičius rašė, kad visame pasaulyje kyla priešinimasis skaičiavimo salėms, o Lietuvoje pagrindinis klausimas yra, ar jos pakels elektros kainą namams ir įmonėms. Praėjusių metų pabaigoje įsigaliojo naujos prijungimo sąlygos: bent 80 procentų metinio tokių centrų elektros poreikio per šešerių metų pereinamąjį laiką turi dengti nauji atsinaujinančios elektros pajėgumai. Jo siūlymas paprastas. Be tokio saugiklio centras gali tapti našta. Su juo – ūkio dalimi, jei elektra kuriama čia, o ne tik superkama iš jau esamo tinklo.
Tai yra tas pats Mazgas, kurį Muhoso ūkininkas įvardijo vienu sakiniu. Pasirengimas elektros rijimui nėra techninė išnaša. Tai yra sąskaita. Lietuvos energetikos planuose iki 2028 metų kalbama apie vietos gamybą, kaupimą ir stambių vartotojų tarifo skirtumus. Suomijos byla rodo, kas nutinka, kai žemė pajudinama greičiau už tą sąskaitos eilutę. Lietuvos taisyklė apie 80 procentų naujos galios yra bandymas tos eilutės nepraleisti. Ar ji veiks, priklausys ne nuo šūkio, o nuo to, ar prijungimas bus stabdomas, kai naujos jėgainės dar nėra.
Gretima tema, kurią jau nagrinėjome čia, yra ta pati: dirbtinis intelektas nėra nemokamas oras. Jis stovi ant salių, salės stovi ant elektros, elektra stovi ant kažkieno miško, upės ar jėgainės. Apie tai, kaip buvęs „Google“ padalinio vadovas Mo Gawdatas vadino nesuvaldytą intelektą didesne rūpesčių banga nei klimato kaita, rašėme šiame tekste. Apie Bilo Geitso prognozę, kad iki 2035 metų didelė dalis darbų pereis mašinoms, čia. Apie tai, kam naudinga, kai pokalbių langas ima reklamos pinigus, čia. O apie tai, kaip energijos kaina jau sėdi lietuviškoje degalinės švieslentėje, čia.
Kas lieka po antraštės
Muhosas dar nėra tapęs skaičiavimo miestu. Jis yra tapęs vieta, kur pieva ir kirtavietė telpa į vieną žvilgsnį. Meras mato darbininkų srautą. Slaugytoja mato priežastį jaunimui likti. Ūkininkas mato ir gyvybę, ir elektros klausimą. Gamtos draugija mato 300 hektarų ir palydovą, kuriame nebėra žadėtų salelių. Bendrovė mato įstatymą, kurį, jos teigimu, ji įvykdė, ir 13 milijardų, kuriuos ji pasirengusi įdėti.
Kol LVV nebaigė aiškintis, sąžiningas sakinys yra trumpas. Darbai Muhose prasidėjo anksčiau, nei buvo baigtas poveikio vertinimas, kurio, anot priežiūros rašto gegužę, reikėjo. Bendrovė tai vadina teisėtu miško darbu. Draugija tai vadina priežastimi stabdyti. Gyventojai tai vadina kaimynu, kurio dar nepažįsta. Iš šių trijų sakinių skaitytojas gali pasirinkti savo. Dokumentai kol kas nepalaiko nė vieno iki galo.
Šaltinis
Originalas: Anna Korkman, AFP, „Finnish town braces for change from Google data centres“, 2026 m. spalio 4 d. Pilna nuoroda: https://www.afp.com/en/finnish-town-braces-change-google-data-centres
Papildomi pirminiai ir artimi šaltiniai: „Google“ pranešimas apie 13 mlrd. eurų, 2026 m. rugsėjo 9 d.; Helsingin Sanomat, 2026 m. rugsėjo 28 d., dėl dokumentų eigos Muhose; Yle ir STT, 2026 m. rugsėjo 17 d.; Helsinki Times, 2026 m. rugsėjo 19 d.; LRT, Domantas Tracevičius, 2026 m. spalio 1 d.
Pastaba faktų tikrintojams
Tekstas remiasi AFP pranešimu ir suomių naujienų įstaigų (Helsingin Sanomat, Yle, STT) paskelbtais dokumentų aprašymais bei bendrovės viešais atsakymais. Tyrimas dėl kirtimų Muhose ir Kajanyje 2026 m. spalio 4 d. dar nebaigtas. Teismo sprendimo nėra. Bendrovės darbo vietų ir ūkio naudos skaičiai yra jos pačios, ne nepriklausomo audito. Abi pusės cituojamos jų žodžiais. Straipsnis nėra kaltinimas korupcija ir nėra bendrovės teisinė gynyba.