Garstyčios ne tik puošia mūsų sodus, bet ir atlieka svarbų vaidmenį dirvos gerinime. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai sėti garstyčias, kokie yra jų privalumai, ir dalinsimės naudingais patarimais, kad jūsų sėjimas būtų sėkmingas.
Garstyčių sėjimas rankomis yra paprastas procesas, kuris gali būti naudingas tiek sodininkams, tiek ūkininkams. Štai kaip tai daryti ir kodėl:
Kaip sėti rankomis:
- Pasiruoškite dirvą: Išravėkite piktžoles ir sušvelninkite dirvą, kad sėklos galėtų lengvai įsišaknyti.
- Pasirinkite sėklas: Rinkitės tinkamas garstyčių rūšis, pvz., geltonąsias arba juodąsias garstyčias.
- Sėjimas:
- Paimkite sėklas tarp pirštų, laikydami delną atvirą.
- Lėtai ir tolygiai barstykite sėklas ant dirvos paviršiaus, tai leidžia sėkloms pasiskirstyti vienodai.
- Paslėpkite sėklas: Uždenkite sėklas lengvu dirvožemio sluoksniu (apie 0,5-1 cm) ir patrinkite dirvą, kad užtikrintumėte gerą kontaktą.
Kam to reikia?
- Dirvos gerinimas: Garstyčios yra puiki žolė, kuri gali pagerinti dirvos struktūrą ir tiekimą maistinėmis medžiagomis.
- Piktžolių kontrolė: Augdamos, jos slopina piktžoles, taip sumažindamos konkurenciją.
- Sekretuojantys aliejai: Garstyčių šaknys išskiria medžiagas, kurios gali slopinti kenksmingus organizmus dirvoje.
Pavyzdžiui, ūkininkai dažnai sėja garstyčias kaip tarpaugį, kad pagerintų dirvožemio kokybę prieš pagrindinių kultūrų sėjimą.
Garstyčias kaip trąšą, vadinamą „žaliąja trąša“, geriausia sėti rudenį arba ankstyvą pavasarį.
Rudenį:
- Laikas: Sėkite nuo rugsėjo iki spalio, kai dirvožemis vis dar šiltas, bet augalai turi užaugti pakankamai, kad peržiemotu.
- Privalumai: Garstyčios uždengs dirvą, apsaugos ją nuo erozijos ir pridės organinių medžiagų, kai pavasarį bus suarti.
Ankstyvas pavasaris:
- Laikas: Sėkite nuo kovo iki balandžio, kai dirva pradeda atšalti.
- Privalumai: Greitai augančios garstyčios gali būti suarti prieš pagrindinių kultūrų sėją, suteikdamos dirvai papildomų maistinių medžiagų.
Pavyzdžiui, jei sėjate rudenį, galima tikėtis, kad pavasarį, kai garstyčios bus suartos, dirvožemis bus prisotintas azoto ir kitų mikroelementų. Tai ypač naudinga prieš tokių kultūrų kaip pomidorai ar agurkai auginimą.
Garstyčių sėklų norma vienam hektarui paprastai svyruoja nuo 8 iki 15 kg.
Priklauso nuo:
- Rūšies: Pavyzdžiui, geltonosios garstyčios paprastai sėjamos mažesnėse normose nei juodosios.
- Sėjimo metodo: Sėjant rankomis ar mechanizuotai, gali reikėti koreguoti sėklų kiekį.
- Dirvožemio kokybės: Gerai paruošta ir derlinga dirva gali leisti sėti mažiau, nes augalai geriau augs.
Pavyzdžiui, jei sėjate juodąsias garstyčias, galite pasirinkti apie 12 kg sėklų hektarui, o jei dirva prasta, galbūt norėsite padidinti iki 15 kg. Geriausia pasikonsultuoti su vietiniu agronomu, kad gautumėte specifinę rekomendaciją pagal savo sąlygas.
Prieš sėjant garstyčias, būtina atlikti kelis paruošiamuosius darbus:
-
Dirvožemio paruošimas:
- Kultivavimas: Gerai suarite ir sufrezuokite dirvą, kad ji būtų puri. Tai padeda užtikrinti gerą sėklų kontaktą su dirva.
- Nusausinimas: Jei dirva yra per daug drėgna, leiskite jai išdžiūti, kad užkirstumėte kelią sėklų pūtimui.
-
Dirvožemio analizė:
- Atlikite dirvožemio tyrimą, kad nustatytumėte maistinių medžiagų lygį. Tai padės nuspręsti, ar reikia trąšų.
-
Trąšavimas:
- Priklausomai nuo dirvožemio analizės, gali prireikti papildomų trąšų, ypač azoto, kad geriau augtų garstyčios.
-
Piktžolių kontrolė:
- Prieš sėjant, patikrinkite dirvą dėl piktžolių. Jei jų yra, galite apsvarstyti herbicidų naudojimą arba mechaninį piktžolių šalinimą.
-
Sėklų pasirinkimas:
- Pasirinkite tinkamas garstyčių veisles, atsižvelgdami į jūsų klimato sąlygas ir dirvožemio tipą.
Tinkamai pasiruošus, galite užtikrinti geresnį sėklų daigumą ir augalų augimą!
Daugelis šiuolaikinių ūkininkų garstyčias naudoja ne tik kaip žaliąsias trąšas, bet ir kaip puikų tarpaugį. Tyrimai rodo, kad garstyčios gali sumažinti dirvožemio eroziją iki 30%, tuo pat metu didindamos jo organinių medžiagų kiekį. Be to, jų kultivavimas sumažina piktžolių augimą iki 50%.
